Šiuolaikiniuose automobilių variklių paskirstymo mechanizmuose dažniausiai naudojamos hidraulinės vožtuvų tarpų reguliavimo sistemos. Šios sistemos, be kita ko, kompensuoja vožtuvo koto pailgejimą dėl temperatūros poveikio ir užtikrina pastovų „adaptacinį“ tarpusavyje sąveikaujančių paviršių lietimąsi, pvz., vožtuvo svirtelės ir paskirstymo velenėlio kumštelio. Pagrindinis šios sistemos elementas, paprastai vadinamas hidrauliniu stūmikliu, sąveikauja su paskirstymo velenėliu tiesiogiai arba per vožtuvo […]

Sukūrę pirmąjį dyzelinį variklį, konstruktoriai mąstė, kokiu būdu tiksliai dozuoti kurą, tiekiamą į cilindrus. Dėl įpurškiamo kuro kiekio nebuvo didesnių problemų, tačiau išpurškimas neleisdavo konstruktoriams ramiai miegoti ir jie laužydavo galvas, mėgindami surasti kuo geresnį šios problemos sprendimą. Be to, aštuoniasdešimtaisiais metais iškilo problemos dėl įpurškimo sistemų pritaikymo ekologiniams reikalavimams. Tai buvo tikras iššūkis. Iš […]

Ar variklių aušinimo skysčiai skiriasi tik savo spalva ar ir charakteristikomis? Vystantis automobilių pramonei, jų varikliai tampa vis galingesni, mažesni ir efektyvesni. Įdiegus naujas taršos mažinimo technologijas (EGR, SCR ir t.t.) ir siekiant įvairius paviršius geriau apsaugoti nuo korozijos, aušinimo skysčio veikimo sąlygos darosi vis ekstremalesnės. Papildomai, šie nauji skysčiai privalo mažiau kenkti sveikatai ir […]

Šiame straipsnyje tęsiame pasakojimą apie dyzelinių variklių atsiradimą ir evoliuciją. Mitai apie dyzelinius variklius Dyzelinis variklis yra pernelyg lėtas. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, turintys turboįpūtimo sistemą, yra kur kas efektyvesni už savo pirmtakus, o kartais lenkia savo benzininius atmosferinius (neturinčius turboįpūtimo) tokio pat tūrio kolegas. Apie tai byloja dyzeli­nis „Audi R10“ prototipas, laimėjęs 24 valandų „Le […]

Paprasčiausias automobilio pakabos apibrėžimas skamba taip: automobilio pakaba vadiname elementų sistemą, jungiančią automobilio ratus su kėbulu. O jos pagrindinė užduotis – izoliuoti transporto priemonės kėbulą nuo virpesių, atsirandančių dėl kelio nelygumų. Važiuojančią transporto priemonę veikia apkrovos, atsirandančios dėl: • automobilio svorio jėgos; • pavaros ir stabdymo jėgų; • kelio nelygumų sukeltų reakcijos jėgų; • posūkio […]

Šiame straipsnyje tęsiame pasakojimą apie dyzelinių variklių atsiradimą ir evoliuciją. Privalumai ir trūkumai Paprastai šiuolaikinių dyzelinių variklių naudingumo koeficientas siekia iki 40–45 proc., kai kurių lėtaeigių didelių dyzelinių variklių viršija 50 proc. (pavyzdžiui, MAN S80ME-C7 sunaudoja tik 155 g/kWh, pasiekdamas 54,4 proc. efektyvumą). Dėl dyzelinio variklio dar­binio proceso ypatumų nekeliami griežti reikalavimai kuro garavimui, o […]

Šiame straipsnyje tęsiame pasakojimą apie dyzelinių variklių atsiradimą ir evoliuciją. Veikimo principas – keturių taktų ciklas Pamėginsime aprašyti, kaip veikia keturių taktų dyzelinis variklis: 1-as taktas– įpurškimas. Atitinka alkūninio veleno apsisukimą 0°—180°. Per atidarytą 345°—355° įsiurbimo vožtuvą oras patenka į cilindrą, o esant 190°—210°, vožtuvas užsidaro. Mažiausiai 10°–15° iki alkūninio veleno apsisu­kimo būna atidarytas ir […]

Toliau tęsiame įmonės FOMAR mums padovanotą istoriją apie stabdžių sistemos atsiradimą automobiliuose. Šį kartą – apie tai, kodėl iš stabdžių trinkelių buvo pašalintas asbestas bei kaip vyksta stabdymo procesas. Asbestas – nuodai Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje imta ieškoti sprendimų, kurie pakeistų iki tol pagrindinę stabdžių antdėklų sudedamąją dalį – asbestą. Buvo sužinota, kad jis kenkia […]

1936 metais Berlyno automobilių parodoje automobilių gamintojai MERCEDES BENZ ir HANOMAG pristatė pirmuosius pasaulyje automobilius, kuriuose buvo sumontuoti dyzeliniai varikliai. MERCEDES BENZ pristatė 4 cilindrų 2,6 litro dyzelinį variklį turintį modelį „Mercedes-Benz 260D“, o HANOMAG – „Hanomag Rekord Diesel Typ D 19 A“, turintį 4 cilindrų 1,9 litro dyzelinį variklį. Nuo tos dienos prabėgo nemažai […]

FOMAR jau keliuose straipsniuose mums pasakoja automobilių stabdžių sistemos istoriją. Šį kartą – apie frikcinės medžiagos sukūrimą ir jos naudojimą. Antdėklai iš kupranugarių vilnos Daugelį metų stabdžiams buvo naudojamos medinės trinkelės su pritvirtintais odiniais antdėklais. Kol automobiliai važinėjo labai lėtai, tokio sprendimo užteko. Tačiau eksperimentų su kitomis medžiagomis nebuvo vengiama – juos atlikti leido nedidelės […]