Lietuvoje jau kelerius metus iš eilės bandoma populiarinti vadinamąjį „Eco Driving“ vai-ravimo stilių. Tačiau kol kas visa tai daroma daugiau entuziastų, o ne valstybinių struktūrų pastangomis. Galbūt dėl to didžiajai daliai tik ką gavusiųjų vairuotojų pažymėjimus geriau-siu atveju yra pažįstami tik „Eco Driving“ pagrindai. Na, o kalbėti apie tuos, kurie teisę vairuoti įgijo prieš dešimtmečius, turbūt išvis neverta. Jeigu jie patys laisvalaikiu nesidomėjo „Eco Driving“ vairavimo stiliumi, tai jų turimų žinių bagažas tikrai nėra didelis.
Būtent dėl to šiame straipsnyje pamėginsime ne tik apžvelgti pagrindinius „Eco Driving“ vairavimo stiliaus principus, bet ir paaiškinti, kodėl „Eco Driving“ leidžia sumažinti kuro sąnaudas nuo 10 iki 20 % (priklausomai nuo pradinių vairuotojo įpročių). Be to, būtina pabrėžti, kad, naudojant „Eco Driving“ vairavimo stilių, taip pat sumažėja ir variklio išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis.
Skeptikų teigimu, „ekologiški“ vairuotojai yra eismo „stabdžiai“. Kai kurie vairuotojai, žinoma, gali tokie būti, tačiau visiškai ne dėl „Eco Driving“ vairavimo stiliaus, o dėl individualių savybių. Maža to, tinkamai taikant „Eco Driving“ principus, važiuojama dinamiškai, tolygiai ir saugiai. Taigi susipažinkime su galimais taupymo šaltiniais tam, kad turėtume svarius argumentus pokalbiams su žmonėmis, besiskundžiančiais kad ir didelėmis kuro sąnaudomis.
Apkrova bei variklio sukimo greitis ir kuro sąnaudos
Taupymo šaltinio paaiškinimo pagrindą sudaro universali benzinu varomo vidaus degimo variklio charakteristika. Kiekviena jos linija Nr. 2(1 pav.) informuoja, kokioms variklio apsukų reikšmėms ir vidutiniam efektyviam slėgiui „pe“ (nuo jo reikšmės priklauso sukimo momento reikšmė) esant variklis dirba pastoviomis vienetinėmis kuro sąnaudomis (kuro gramų kiekis, reikalingas tam, kad variklis dirbtų vieną valandą 1 kW galingumu). Charakteristikoje (1 pav.) mažiausios vienetinės kuro sąnaudos yra lygios 100 %.
Tam, kad automobilis judėtų, jo varantiesiems ratams būtina perduoti tam tikro dydžio sukamąjį momentą (dėl jo ratams sukuriama varomoji jėga), esant tam tikram ratų apsukų greičiui (priklauso nuo važiavimo greičio). Šio sukamojo momento ir varančiųjų ratų apsukų greičio sandauga sudaro vadinamąją varomąją jėgą, esančią „ant automobilio ratų“. Tą pačią varomosios jėgos reikšmę (1 linija, 1 pav.), reikalingą, pvz., pastoviam važiavimo greičiui palaikyti, galima gauti, esant skirtingoms šioms reikšmėms: variklio apsukų greičio, vidutinio efektyvaus slėgio bei vienetinių kuro sąnaudų. Verta pasirinkti tokias sukamojo momento ir apsukų greičio vertes, kad vienetinės kuro sąnaudos būtų kuo mažesnės.
Pavyzdys. Variklio darbui, esant didesniam variklio apsukų greičiui (nA) ir mažesnei vidutinio efektyvaus slėgio reikšmei (peA), reikalingos vienetinės kuro sąnaudos, kurių reikšmė sudaro 125 % (A taškas, 1 pav.). Variklio darbui, esant mažesniam variklio apsukų greičiui (nB), bet didesnei vidutinio efektyvaus slėgio reikšmei (peB), reikalingos vienetinės kuro sąnaudos, kurių reikšmė lygi 105 % (B taškas, 1 pav.), nes degimo procesui vykstant aukštesniame slėgyje kuras sudega kur kas efektyviau. Praktikoje važiavimas 5 pavara (B taškas, 1 pav.) vietoj 3 pavaros (A taškas) sumažina kuro sąnaudas 20 %.
Variklio apsukų greičio naudingasis žemasis diapozonas
Taupumo ir ekologiškumo atžvilgiu variklio apsukų greičio naudingasis žemasis diapazonas – tai toks diapazonas, kuris yra ekonomiškiausiame variklio charakteristikos diapazone (šalia taško B, 1 pav.). Automobilis privalo tinkamai judėti, kai variklio sukamojo momento reikšmės užtikrina automobiliui priimtinus pagreičius, t. y. kai apsukų greičio reikšmės yra virš saugaus šiam varikliui apsukų greičio diapazono.
Važiavimas esant mažam variklio apsukų greičiui kelia specialistams abejonių, ypač tiems, kurie pamena „Žigulius“ ir „Moskvičius“. Tuose automobiliuose tokia važiavimo technika garantavo, kad anksčiau teks remontuoti alkūninį veleną ir keisti įdėklus.
Dėl aukštesnių slėgių degimo kamerose alkūninio veleno guolius veikia didesnės apkrovų jėgos (ypač švaistiklių). Mažesnis variklio apsukų greitis apsunkina alyvos plėvelės, kuri atskiria įdėklų ir alkūnių paviršius, išlaikymą. Jų sąlytis sukelia mišrią arba sausą trintį, kuri greitai pažeidžia sąveikaujančius paviršius.
Šiuolaikiniuose varikliuose aprašyto pažeidimo tikimybė yra gerokai mažesnė. Jų konstrukcija numato darbą esant mažam apsukų greičiui. Šiuolaikinės variklių alyvos, dažniausiai sintetinės, pasižyminčios stabilesniu klampumu, užtikrina sklandžios trinties sąlygas (sąveikaujančias dalis skiria alyvos plėvelė), taip pat esant mažiems apsukų greičiams ir didelėms slydimo guolių apkrovoms. Šiuolaikiniams varikliams nekenkia darbas esant mažiems apsukų greičiams, jei jie nėra mažesni nei šiam varikliui nurodyta saugi reikšmė.
Saugi apsukų greičio reikšmė – tai tokia reikšmė, žemiau kurios variklio darbas tampa nestabilus, dėl besikeičiančios variklio sukamojo momento reikšmės jaučiami automobilio pavaros sistemos trūkčiojimai. Variklio sukamojo momento reikšmė nėra pastovi (1 linija, 2a pav.). Keturių taktų variklis generuoja sukamąjį momentą, kuris varo automobilį tik darbinio takto metu. Dalis šio momento akumuliuojama smagratyje ir kitose judančiose variklio dalyse – ji yra naudojama kuro mišiniui (benzinu varomame variklyje) arba orui (dyzeliniu kuru varomame variklyje) suslėgti.
Realioji variklio sukamojo momento reikšmė nuolat kinta (2 linija, 2a ir b pav.), stipriau 4 cilindrų varikliuose (2a pav.) ir silpniau 6 cilindrų varikliuose (2b pav.).
Jaučiami automobilio pavaros sistemos virpesiai papildomai apkrauna pavaros sistemą ir sukelia alyvos plėvelės, esančios tarp sąveikaujančių variklio ir pavaros sistemos elementų, išnykimo riziką. Todėl variklius, turinčius didesnį skaičių cilindrų, galima eksploatuoti esant mažesniems apsukų greičiams nei variklius, turinčius mažesnį cilindrų skaičių.
Taupaus vairavimo principai
1. Paleidę variklį, tuoj pat pradėkime važiuoti – nešildykime variklio stovėdami.
2. 1-oji pavara yra skirta pajudėti iš vietos. Dar ja galima naudotis tais atvejais, kai „šliaužiame“ spūstyje.
3. Kai variklis įkaitęs iki darbinės temperatūros, greitėkime spausdami akseleratoriaus pedalą iki maždaug ¾ visos eigos. Keiskime pavarą į aukštesnę, esant kuo mažesniam variklio apsukų greičiui, bet tokiam greičiui, kad perjungus pavarą į aukštesnę (taip pat iš 1 pavaros į 2) automobilis greitėtų, o ne gautų laikino „pridusimo“ efektą, tai yra pajustų sukamojo momento trūkumą, lyginant su judėjimo pasipriešinimu (palaikome variklio apsukų greičio naudingą žemą diapazoną).
Kai variklis nėra įkaitęs iki darbinės temperatūros, rekomenduojame perjungti pavaras į aukštesnes, varikliui pasiekus apie 300 (iki 500) didesnius apsukų per minutę greičius.
4. Nevažiuokime riedėdami su įjungta laisva pavara – kuo daugiau stabdykime varikliu.
5. Važiuokime tolygiai, venkime nereikalingų pagreičių ir stabdymų. Jei tai įmanoma, venkime sustojimų, pvz., prie šviesoforų.
6. Automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis venkime naudoti vadinamąją „Kickdown“ funkciją (tai toks momentas, kai staigiai išmynus greičio pedalą „iki pat dugno“, automatinė pavarų dėžė įjungia žemesnę pavarą tam, kad automobilis kuo greičiau įsibėgėtų).
7. Važiuodami pastoviu greičiu, važiuokime esant kiek įmanoma mažesniems variklio apsukų greičiams (tuo metu neturi būti jaučiami virpesiai pavaros sistemoje!).
8. Venkime važiavimo trumpais atstumais, ypač tada, kai variklis nėra įkaitęs iki darbinės temperatūros.
9. Pašalinkime iš automobilio visą nereikalingą apkrovą – 3 pav.
10. Jei jau nebenaudojame, būtinai nuimkime stogo bagažinę – 4 pav.
11. Važiuodami didesniais greičiais, uždarykime langus (stoglangį taip pat!).
12. Išjunkime nereikalingus elektros prietaisus (pvz., sėdynių šildymą).
13. Karštomis dienomis, kai įsėdame į automobilį, kuriame yra kondicionierius, iš pradžių išvėdinkime saloną arba pradėkime važiuoti esant atviriems langams ir tik po to įjunkime kondicionierių.
14. Venkime labai didelio oro temperatūros mažinimo naudojant kondicionierių (pvz., nuo +30 iki +18 °C, nes, be viso ko, tai nėra sveika!).
15. Palaikykime tinkamą slėgį padangose.
16. Pirkdami padangas, pasirinkime tas, kurios turi mažesnį riedėjimo pasipriešinimą.
17. Jei tik automobilio gamintojas leidžia, naudokime variklių alyvas, kurių klampumo klasės: 0W-30, 0W-40, 5W-30, 5W-40 arba 5W-50 (vadinamosios „lengvai slystančios“ alyvos).
Tačiau ką bedarytumėte, visuomet atminkite, kad saugumas buvo, yra ir visuomet bus svarbesnis už taupymą!
Komentarai