Europos automobilių gamybos sektoriaus ambicijos susiduria su tikrove – pramonė vis dar priklauso nuo žaliavų, kurios didžiąja dalimi importuojamos iš šalių už Europos ribų. Kalbama apie retųjų žemių metalus, tokius kaip neodimis ar disprozis, kurie yra esminiai elektros varikliams, magnetams ar akumuliatorių komponentams gaminti.

Kodėl retųjų žemių metalai yra tokie svarbūs?

Jei elektrinis automobilis būtų žmogus, retųjų žemių metalai atliktų jo kraujotakos sistemos vaidmenį. Magnetai su šios grupės elementais šiandien yra viena iš dominuojančių technologijų elektros varikliuose, pasižyminti dideliu energiniu efektyvumu. Vidutinis elektrinis automobilis turi apie 200 kilogramų įvairių mineralų – žymiai daugiau nei jo vidaus degimo varikliu varomas atitikmuo. Tačiau tai ne tik automobilių pramonės klausimas. Tie patys elementai naudojami vėjo turbinose, medicininėje įrangoje ar gynybos sistemose.

Nors juos vadiname „retaisiais”, jie gamtoje pasitaiko visai ne taip retai. Problema slypi jų gavyboje ir perdirbime, kurie siejami su didelėmis aplinkosauginėmis ir technologinėmis išlaidomis. Todėl daugelį metų dominuojantis žaidėjas jų gamyboje yra Kinija – atsakinga už didžiąją dalį pasaulinio perdirbimo ir didelę gavybos dalį.

Retųjų žemių metalai: Europa priklausomybės spąstuose

Pastaraisiais metais Europos automobilių įmonės skaudžiai pajuto savo priklausomybę nuo Kinijos tiekimo. Nauji eksporto reglamentai, įvesti Pekino – tarp jų ir pastovių magnetų – privertė daugelį gamintojų susidurti su tiekimo grandinių sutrikimų, vėlavimų ir kainų kilimo rizika. Automobilių pramonei, kurioje reakcijos laikas yra esminis, tai reiškia realią grėsmę – tiek gamybos tęstinumui, tiek konkurencingumui pasaulinėse elektromobilumo plėtros varžybose.

CLEPA, atstovaujanti Europos tiekėjams automobilių pramonėje, pabrėžia, kad sektorius, užtikrinantis darbo vietas 1,7 milijono darbuotojų, reikalauja stabilaus žaliavų tiekimo, jei turi atlikti savo vaidmenį Europos ekologinėje transformacijoje. Be jų Žaliasis kursas gali likti politinių vizijų, o ne pramoninės realybės sferoje.

Ar JAV ir Kinija duos pasauliui metus palengvėjimo?

Pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie galimą prekybinių įtampų tarp JAV ir Kinijos sušvelninimą. Pasak kai kurių šaltinių, dirbama prie susitarimo, kuris galėtų apimti laikiną Kinijos eksporto apribojimų tam tikriems retųjų žemių metalams sustabdymą bei kai kurių muitų tarifų prekėms, importuojamoms į JAV iš Kinijos, sumažinimą.

Nors potencialaus susitarimo detalės oficialiai nepatvirtintos, tokie žingsniai galėtų suteikti trumpalaikį palengvėjimą pasaulinėms rinkoms, įskaitant Europos pramonę. Tačiau daugelis analitikų pabrėžia, kad tai greičiausiai būtų laikinas paliaubas – su didele politinio taktavimo doze abiejose pusėse.

Europa turi žaisti drąsiau

CLEPA ir kiti pramonės atstovai pabrėžia, kad Europai reikia daugiau nei skubių sprendimų. Esminė yra ilgalaikė, nuosekli žaliavų strategija, apimanti investicijas į vietinę gavybą ir perdirbimą, pramoninio perdirbimo plėtrą bei tiekimo šaltinių diversifikavimą per prekybos partnerystes su šalimis už JAV–Kinijos ašies ribų. Be to, Europos Sąjunga turi pasirūpinti geresniu savo politikos koordinavimu – kad aplinkosauginiai, pramoniniai ir prekybos reglamentai neveiktų prieštaringomis kryptimis.

Šiame kontekste svarbus žingsnis buvo Critical Raw Materials Act projekto priėmimas, kurio tikslas – padidinti Europos kritinių žaliavų dalį ekonomikoje. Tačiau konkrečių sprendimų įgyvendinimo tempas vis dar lieka vienas didžiausių iššūkių – ypač vis stiprėjančios pasaulinės konkurencijos akivaizdoje.