Šiuo straipsniu mes pradedame pirmąją pasakojimo apie pneumatinę stabdžių pavarą dalį, kurioje jus supažindinsime su elektropneumatiniais stabdžiais bei jų sandara, paaiškinsime kaip jie veikia ir kokia jų paskirtis.

Šiandien mūsų gatvėmis riedančiuose sunkvežimiuose, autobusuose ir troleibusuose sumontuoti kitokie stabdžiai, nei lengvuosiuose automobiliuose. Tai – elektropneumatiniai stabdžiai, o jų veikimas remiasi suslėgto oro jėga, kuri užtikrina šimtus kartų efektyvesnį stabdymą, nei to įmanoma pasiekti mechaniniu būdu.

Tobulėjo per šimtmetį

Ar žinote, kodėl XX amžiaus pradžioje sunkvežimiuose pradėjo montuoti rankinį stabdį? Tam, kad ekstremaliose situacijose vairuotojas, paprasčiausiai, užblokuotų ratus ir taip padidintų stabdymo efektyvumą. Sunkvežimiai tuo metu buvo stabdomi stabdžių būgnais su vidinėmis trinkelėmis, pagamintomis iš temperatūros pokyčiams ir trinčiai atsparių medžiagų.

Anksčiau stabdymas buvo dar paprastesnis – stabdžių trinkelės buvo montuojamos išorėje ir gaminamos iš medžio. Jų sukeliamos stabdymo jėgos pakako sunkvežimiams, kol jie gatvėmis riedėjo vos greičiau už arklio traukiamą vežimą. Tačiau, intensyvėjant eismui, tobulėjant automobiliams, didėjant patiems sunkvežimiams ir jų krovinio pervežimo svoriui, stabdymas tokiu būdu ėmė kelti rimtą avarijos tikimybę: gerai įsibėgėjus vairuotojo kojos jėgos nebepakakdavo automobiliui saugiai sustabdyti, tad, teko sugalvoti tokias papildomas priemones, kaip rankinį stabdį.

Stabdžių sistema rankinio stabdžio sumontavimu neapsiribojo. Ji ir toliau tobulėjo. Po mechaninių transmisijos stabdžių, išorinių, prie ratų prispaudžiamų trinkelių, būgninių stabdžių su stiprintuvu, atsirado hidrauliniai, pneumatiniai, hidropneumatiniai stabdžiai.

Nors daug etapų perėjo tobulėdama stabdžių sistema, esminis principas išliko ilgai. Tai – tiesioginis stabdžio paminos ir stabdžių mechanizmų mechaninis ryšys.

Šiandien mūsų gatvėmis riedančiuose sunkvežimiuose sumontuoti jau visiškai kitokie stabdžiai, užtikrinantys šimtus kartų efektyvesnį stabdymą. Tai – stabdžiai su pneumatine pavara. Jie yra veikiami suslėgtų dujų, pavyzdžiui, oro pagalba.

Pneumatinės stabdžių sistemos sandara

Pneumatinę stabdžių sistemą sudaro ratų mechanizmai ir pati pneumatinė pavara. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra naudojama kelių kontūrų pavara (kontūras – nepriklausoma nuo kitų linijų dalis). Ji dar kitaip vadinama „atskirtinė“. „Ištisinė“ (vieno kontūro) pavara buvo naudojama senuose automobiliuose. Jų gatvėse rieda labai mažai, tad, apie šias pavaras nekalbėkime.

Lietuvoje populiariausi „Daimler-Benz“, „Volvo“, MAN ir kitų gamintojų sunkvežimiai, autobusai ir troleibusai. Juose įrengiamos pneumatinės stabdžių sistemos, gaminamos kompanijos WABKO. Šio gamintojo stabdžių sistemą ir panagrinėkime.

Pneumatinė stabdžių pavara būna sudaryta iš 4 autonominių stabdžių sistemų: darbinės, atsarginės, stovėjimo stabdžio ir pagalbinės. Tokie mechanizmai yra sumontuoti visuose keturiuose ratuose. Kiekviena iš pneumatinės stabdžių pavaros dalių atlieka skirtingas funkcijas.

Darbinis stabdis naudojamas važiuojančioje transporto priemonėje. Jis ją sustabdo arba, reikalui esant, pristabdo. Darbinio stabdžio pavara yra pneumatinė, dviejų kontūrų. Ji priekinės ašies ir užpakalinės ašies stabdžius verčia dirbti atskirai. Pavara yra valdoma pedalu, sujungtu su stabdžių čiaupu. Darbinio stabdžio vykdomieji prietaisai – tai stabdžių kameros prie ratų.

Atsarginis stabdis naudojamas tada, kai transporto priemonę reikia sulėtinti tolygiai. Taip pat tada, kai sugedęs darbinis stabdis. Atsarginis stabdis yra valdomas stabdžių čiaupu, kuris įjungia stovėjimo stabdžių sistemą.

Stovėjimo stabdis yra naudojamas transporto priemonei stovint. Jis yra įrengtas kartu su atsarginiu stabdžiu. Stovėjimo stabdis įjungiamas naudojant rankenėlę, esančią ant rankinio stabdžio čiaupo.

Pagalbinis stabdis yra skirtas sumažinti transporto priemonės greitį nuokalnėse. Taip pat juo mažinamos ratuose esančių stabdžių mechanizmų apkrovos, tuo pačiu pailginant jų eksploatacijos laiką. Pagalbinis stabdis veikia naudodamas automobilio variklio kompresiją: tai yra procesas, kai uždaromas išmetamųjų dujų vamzdis ir, tuo pačiu, nutraukiamas kuro padavimas.

Šios išvardintos stabdžių sistemos yra vienodos sandaros, tačiau, dirba nepriklausomai viena nuo kitos. Tokiu būdu užtikrinama, kad tokia masyvi transporto priemonė, kaip troleibusas, autobusas ar sunkvežimis, bus sustabdyta efektyviai.

Beje, be išvardytų stabdžių sistemų, kai kuriose transporto priemonėse būna įtaisyta ir avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema. Ji leidžia transporto priemonei judėti tada, kai ji yra stabdoma automatiškai, pavyzdžiui, dėl didelio oro nutekėjimo. Energijos akumuliatorius mechaniniu būdu sukuria įtempimo jėgą. Avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema veikia atleisdama akumuliatoriaus spyruokles, jei jos suveikia automatiškai.

Atsarginė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema praverčia tada, kai stovinčią transporto priemonę reikia skubiai pašalinti iš pavojingos vietos. Pavyzdžiui, iš geležinkelio pervažos.

Atsarginė stabdžių atleidimo sistema gali veikti ne tik pneumatiniu būdu, bet ir mechaniniu būdu. Ji yra valdoma avariniu čiaupu, kuriuo suspaustas oras tiekiamas į energijos akumuliatorių. Jis mechaniškai išsuka varžtą iš energijos akumuliatoriaus ir taip atleidžia spyruoklę. Bet, šis procesas pakankamai ilgai užtrunka.

Tęsinio laukite kitame straipsnyje.