Eksploatuojamo automobilio techninę stabdžių būklę lemia mechanikų profesionalumas ir montuojamų dalių kokybė.

Tačiau saugų stabdžių naudojimą lemia vairuotojo žinios ir patirtis. Kai jos yra nepakanka­mos, galimas dalinis arba visiškas stabdžių efektyvumo praradimas, pvz., dėl perkaitimo. Toliau norime pateikti kelis pagrindinius stab­dymo principus važiuojant tiesiąja (stabdy­mas posūkiuose – tai jau kita tema).

Stabdymo jėga

Rato stabdymo jėgos, kuri spaudžia kelio dangą jėga N (1 pav.), reikšmę FH nusako lygtis:

FH = N x μW

Jėgos N reikšmei, nuo kurios priklauso stab­dymo jėgos reikšmė FH, vairuotojas praktiškai neturi įtakos. Ratų spaudimo jėgos, veikiančios kelio dangą, priklauso nuo automobilio konstrukcijos. Jos kinta stabdant – priekiniai ratai dar labiau prispaudžiami prie kelio, o galiniai atvirkščiai. Vairuotojas tegali užtikrinti didžiausią įmanomą ratų prispaudimą prie ke­lio dangos, nuolat rūpindamasis amortizatorių būkle. Reikšmė μW – tai vadinamasis išilginės trinties koeficientas. Jo reikšmė, o kartu ir stab­dymo jėgos reikšmė FH yra kintama ir priklau­so nuo: padangų tipo, jų nusidėvėjimo lygio, kelio dangos rūšies, važiavimo greičio bei rato praslydimo stabdant.

Pagrindinės išvados vairuotojams

1. Vairuotojas nežino išilginės trinties koeficiento μW reikšmės kelio dangai, kuria jis važiuoja. Jis gali ją tik numatyti iš patirties.

2. Maksimalią stabdymo jėgos reikšmę vairuotojas gali pasiekti, jei, važiuodamas bet kuria kelio danga, išskyrus purų sniegą ir žvirgždą, jis sugebės išlaikyti nedidelį ratų praslydimą (teoriškai apie 20 %). Ant sniego ir žvirgždo maksimali stabdymo reikšmė pasiekiama visiškai užblokavus ratus.

3. Jei ratas užblokuojamas, stabdymo jėgos reikšmė mažėja.

4. Kuo didesnis automobilio greitis, tuo išilginės trinties koeficiento μW reikšmė yra mažesnė.

5. Jei automobilis turi ABS sistemą, jos valdy­mo blokas gali nustatyti aktualią išilginės trinties koeficiento μW reikšmę kiekvienam ratui, tačiau tik po momentinio tam tikro rato užblokavimo. Šis nustatymas įvyksta, įvertinus stabdžių skysčio slėgio reikšmę praslydusio rato hidraulinės sistemos grandyje. ABS siste­ma pradeda slėgio reguliavimą hidraulinėje sistemoje, kai užblokuojamas vienas iš ratų. Jei to neįvyksta, automobilio, turinčio ABS sistemą, stabdymas niekuo nesiskiria nuo automobilio, kuris tokios sistemos neturi, stabdymo.

6. Stabdant automobilį, važiuojantį tiesiąja, veikiant ABS sistemai, valdymo blokas sten­giasi pasiekti maksimalią stabdymo jėgos reikšmę važiuojant bet kuria kelio danga, palaikydamas rato praslydimo reikšmę dia­pazone, kuriame yra pasiekiama maksimali išilginės trinties koeficiento μW reikšmė (žr. žaliąjį stačiakampį 2 pav.). Tai yra įmanoma važiuojant visomis kelio dangomis, išskyrus purų sniegą ir žvirgždą (žr. 3 grafiką).

7. Automobilio, turinčio ABS sistemą, vairuotojas, stabdydamas avariniu atveju, privalo kuo greičiau nuspausti stabdžių pedalą (visuomet kuo didesne jėga) ir laikyti nuspaustą per visą stabdymo laikotarpį. ABS sistema turi kuo greičiau gauti maksimalią slėgio reikšmę sistemoje. ABS sistema sugeba kiekvieno rato hidraulinėje grandyje (keturių kanalų ABS sistema, kuri šiuo metu yra standartinė) sumažinti ir išlaikyti slėgį, kai yra bandoma užblokuoti ratą, tačiau negali padidinti slėgio iki maksimalios reikšmės.

8. Automobilio, turinčio ABS sistemą, vairuotojas stabdydamas privalo sutelkti dėmesį į kliūties apvažiavimą.

Automobilio stabdymas ilgai leidžiantis nuo kalno

Net tvarkingiems stabdžiams važiavimas kalnuose – tai sunkus išbandymas. Daugelis vairuotojų ilgai leisdamiesi nuo kalno taiko netinkamą važiavimo techniką (3 pav.):

·       nusileidžia, esant įjungtai pernelyg aukštai pavarai (jiems atrodo, kad taupo kurą), dėl to stabdymas varikliu yra neefektyvus;

·        sąlyginai pastovų automobilio greitį palaiko beveik nuolat stabdydami.

Ilgi stabdymo laikotarpiai sukelia nuolatinį stabdžių diskų, trinkelių ir skysčio temperatūros augimą ir nesuteikia jiems galimybės atvėsti. Tokio stiliaus važiavimo pasekmė – stabdžių efektyvumo kritimas ir stabdžių skysčio užvirimo grėsmė.

Tinkama važiavimo technika leidžiantis nuo kalno (4 pav.):

·       tiesiose kelio atkarpose saugų automo­bilio greitį reikia palaikyti stabdant varikliu, įjungus atitinkamą žemesnę pavarą;

·        tik prieš posūkį, jei tai būtina, reikia trumpai bei ryžtingai pristabdyti (bet ne staigiai!) ir įvažiuoti į posūkį saugiu greičiu. Taip elgda­miesi, leidžiame stabdžiams atvėsti tiesiose kelio atkarpose nuo vieno stabdymo iki kito stabdymo.