Automobilio aušinimo sistema – tai viena svarbiausių variklio sistemų, palaikanti numa¬tyto dydžio variklio temperatūrą. Jos efektyvumas priklauso nuo įvairių jos elementų funk-cionalumo ir kokybės, pvz., termostato, radiatoriaus, ventiliatoriaus, aušinimo skysčio arba aušinimo skysčio siurblio.

Pastarasis elementas užtikrina nuolatinę aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje sistemoje esant tam tikram slėgiui. Netgi trumpas aušinimo skysčio cirkuliacijos sutrikimas sąlygoja variklio temperatūros augimą, o ilge­snis gali lemti variklio užsikirtimą. Todėl nestebina tai, kad aušinimo sistema ir jos siurblys daugumai vairuotojų ir mechanikų labai rūpi. Tačiau, kaip ir kiekvienas variklio elemen­tas, jis taip pat kartais genda. Priežastys gali būti įvairios. Šio straipsnio tikslas – atskleisti dažniausius siurblių gedimus, jų priežastis ir įtaką paskirstymo mechanizmui, ypač tais atvejais, kai jie varomi paskirstymo diržu.

Pagrindinės siurblių gedimo priežastys:

·       mechaniniai gedimai;

·       eksploataciniai gedimai;

·       skysčio prasisunkimas.

Prie pagrindinių mechaninių gedimų priežasčių galime priskirti:

·       netinkamą siurblio montavimą;

·       sistemos disbalansą;

·       per stiprų / silpną diržo įtempimą;

·       netinkamą paskirstymo diržo parinkimą.

Siurblys netinkamai sumontuotas gali būti dėl sunkaus priėjimo (mažai vietos), skubėjimo, mechaniko aplaidumo arba… netinkamo siur­blio parinkimo varikliui. 1 pav. parodyti gedi­mai, atsiradę dėl siurblio mentelių atsitren­kimo į lizdo kraštą, kai siurblys sumontuotas netinkamai. Tai lėmė visišką siurblio mentelių skilimą ir variklio aušinimo praradimą.

Kartais siurblys sumontuojamas ne pagal ašį, tai sąlygoja netolygų ir nesubalansuotą diržo darbą. Tokiais atvejais diržas arba „plaukioja“  ir trinasi į paskirstymo mechanizmo apsaugą ar variklio bloką, arba yra gadinamas (pjauna­mas) ant siurblio skriemulio arba kreipiamųjų guolių briaunų (2 pav.).

Netinkamas paskirstymo diržo įtempimas taip pat turi įtakos siurblio darbui bei jo eksploatacijos laikotarpiui. Jei diržas įtemptas per  stipriai, tai gali lemti ne tik pačio siurblio gedimą (siurblio guolio ir riebokšlio gedimas, užsikirtimas, triukšmas, skysčio prasisun­kimas), bet ir paskirstymo mechanizmo ašių nesutapimą bei netinkamą diržo darbą, dėl kurio jis gali būti sugadintas arba nutrauktas. Kartais gamintojai, siekdami užtikrinti mecha­nizmo saugumą, reikalauja patikrinti diržo įtempimą prie varomųjų elementų, taip pat prie aušinimo skysčio siurblio. Toks pavyzdys gali būti FIAT, kuris savo 1.2 litrų darbinio tūrio benzininiame 188 A4 tipo variklyje reikalauja patikrinti diržo įtempimą dviejose vietose: prieš įtempiklį ir prieš aušinimo skysčio siurblį (žr. 3 pav.).

Kartais yra sunku tinkamai parinkti paskirsty­mo diržą konkrečiam varikliui. Dažniausios to priežastys – netinkamas variklio identifikavi­mas (tipas, galia, pagaminimo metai, variklio žymėjimas) arba neaktualių katalogų naudo­jimas. Reikia atsiminti, kad variklių gamintojai dažnai atlieka konstrukcinius pakeitimus. Jei šie pakeitimai neįvertinami, tai diržas netinkamai sąveikaus su varomaisiais elementais. Pakanka, kad pasikeistų dantų profilis arba atstumas tarp jų, o jau gali paaiškėti, kad anksčiau tikęs siurblys šiuo atveju gali pridaryti nemažai žalos. Kai diržo dantų modu­liai nesutaps su siurblio krumpliaračiu, diržas pradės peršokinėti, o jo dantys bus sugadinti (įplyšimai, neatkuriama deformacija). Tai gali sukelti ne tik aušinimo sistemos gedimą (diržas nesuka siurblio), bet ir sugadinti visą variklį (nutraukiamas diržas, nėra pavaros perdavimo iš alkūninio veleno į paskirstymo veleną arba į įpurškimo siurblį). Todėl visuomet būtina tikrinti, ar naudojamas paskirsty­mo diržas ir aušinimo skysčio siurblys turi vienodą, tinkamą dantų modulį.

Kitas aušinimo siurblių gedimų tipas – tai eksploataciniai gedimai. Jie atsiranda dėl įvairių priežasčių. Dažniausios jų: netinkamas aušinimo skystis, per ilgas eksploatacijos laiko­tarpis arba… prastos kokybės siurblys. Automobilio naudotojas ir mechanikas privalo tarpusavyje bendradarbiauti. Tiesa, pirmajam dažniausiai rūpi kuo pigesnis remontas, o antrajam rūpi kuo didesnis pelnas, tačiau jie visuomet turi rasti kompromisą automobilio saugios eksploatacijos klausimais. Žinoma, būtina laikytis gamintojų rekomendacijų, susijusių su aušinimo skysčio ar siurblio kei­timo laikotarpiais, bet nereikia pamiršti sveiko proto ir mechanikų patirties. Aušinimo skys­tis, turintis netinkamą užšalimo arba virimo temperatūrą, gali sukelti ne tik sistemos užšalimą ar perkaitimą, bet ir sugadinti siur­blio menteles, ypač jei jos yra plastikinės. Kai kurie skysčiai pagal automobilių gamintojų rekomendacijas turi būti keičiami po tam ti­kro eksploatacijos laikotarpio. Visuomet reikia pasirinkti tokį pat skystį, koks buvo naudoja­mas prieš keitimą. Kitokių skysčių naudojimas gali išsandarinti sistemą (agresyvūs skysčiai) arba sąlygoti jos uždumblėjimą ir koroziją.

Nesandarumo atvejais dažnai pasitaiko paskirstymo diržo gedimų dėl aušinimo skysčio sudedamųjų medžiagų prasiskverbimo į gumos struktūrą ir jo sukietėjimo (diržas trupa ir trūkinėja). Nesandarumas taip pat sukelia išvulkanizavimą, medžiagos suminkštėjimą (visų diržo sudedamųjų dalių išsisluoksniavimą), o tai galiausiai lemia diržo atsparumo sumažėjimą, kuris dažniausiai yra diržo nutraukimo ir rimto variklio gedimo priežastis. Kai kurių skysčių negalima maišyti tarpusavyje, nes dėl cheminių reakcijų jie gali prarasti savo aušinimo savybes, pvz., VAG grupės automobiliuose naudojamų G11 (žaliai mėlynas) ir G12 (rusvas) tipų. Sistemos uždumblėjimas ir korozija taip pat turi įtakos siurblio eksploatacijos laikui ir aušinimo siste­mos efektyvumui. Jie gali sukelti ne tik siste­mos užsikimšimą (netinkama cirkuliacija) arba termostato gedimą, bet taip pat užblokuoti siurblio menteles ir siurblio veleną, o tai gali sąlygoti diržo dantų gedimą, jo nutraukimą arba sudeginimą (diržas yra „pertempiamas“ arba viršutiniu paviršiumi trinasi į nejudantį siurblio skriemulį – priklausomai nuo pavaros perdavimo būdo).

Kartais problema tampa paskirstymo diržo varomo aušinimo skysčio siurblio keitimo dažnis. Kai kurie automobilių gamintojai savo instrukcijose daro įrašą, kad keičiant paskirstymo diržą reikia patikrinti ir prireikus pakeisti aušinimo skysčio siurblį arba siur­blys turi būti keičiamas tik kitą kartą keičiant diržą. Deja, dirbtuvių praktika dažnai rodo, kad būna kitaip. Palikus senąjį siurblį, dažnai sistemoje atsiranda nesandarumų bei krenta aušinimo našumas arba užsikerta siurblio guolis ir velenas. Nuotraukose (4 ir 5 pav.) pavaizduotas perkaitęs ir užsikirtęs siurblys (kuris nebuvo pakeistas ir po trumpo laiko sugedo) bei sudegęs diržas, kuris veikė kartu su šiuo siurbliu.

Krumpliaračiai, pagaminti iš aliuminio lydinių, dažnai greitai nusidėvi dėl medžiagos, dengiančios paskirstymo diržo dantis, poveikio krumpliaračio krumpliams. 6 pav. galima pastebėti didelį krumpliaračio nusidėvėjimą (krumpliai turi būdingą val­ties formą), dėl to diržas, netinkamai sukib­damas su krumpliaračiu, yra „pratraukiamas“ per nusidėvėjusius aušinimo skysčio siurblio krumplius ir greičiau sugadinamas (nutraukti ir nesugrąžinamai deformuoti dantys arba nu­trauktas diržas).

Kitas aušinimo skysčio siurblių gedimo pavyz­dys – tai mentelių, ypač pagamintų iš dirbtinio pluošto, trūkimas. Pagrindinės tokio gedimo priežastys yra šios: perkaitimas, viršytas eksp­loatacijos laikotarpis, mentelių užblokavimas (šlamas, užšalęs aušinimo skystis) arba žema siurblio komponentų kokybė. 7 pav. pavaiz­duotas šio tipo gedimo pavyzdys. Tokio gedimo pasekmė – greitas variklio temperatūros kilimas (netinkama aušinimo skysčio cirku­liacija sistemoje), kuris gali sąlygoti variklio perkaitimą.

Kita aušinimo skysčio siurblių gedimų rūšis – nesandarumas.

Pagrindinės priežastys:

·       netinkamas montavimas;

·       aukštas slėgis aušinimo sistemoje;

·       perkaitimas;

·       žema siurblio kokybė.

Dažniausios šio tipo gedimų priežastys – ne­tinkamas montavimas arba netinkamas diržo įtempimas. Pasitaiko, kad asmenys, atliekantys siurblio keitimą, pamiršta apie ašinį siurblio montavimą („buvo mažai vietos…“), tarpinės pakeitimą (išmontavus senąją), sąlyčio plokštumų (variklis–siurblys) išvalymą arba apie tvirtinamųjų veržlių ar varžtų tinkamą užveržimo momentą. Tai gali sąlygoti tarpinių deformaciją ar jų vientisumo nutraukimą arba siurblio korpuso trūkimą.

Taip pat pasitaiko, kad sistemoje dėl įvairių priežasčių staiga pakyla slėgis. Todėl kai kuriuose siurbliuose įrengiamos apsaugos sistemos, dažniausiai tai yra tam tikros formos nuorinimo kiaurymės. Aušinimo skysčio, kuris patenka ant paskirstymo diržo, prasisunkimas gali negrįžtamai jį sugadinti, ypač jei prasisunkimas tęsiasi ilgą laiką. Tokiais atvejais būtina ne tik pakeisti diržą ir siurblį naujais (nepamirštant apie kitų paskirstymo mecha­nizmo elementų pakeitimą), bet taip pat pa­tikrinti, kodėl sistemoje susidaro toks aukštas slėgis. Deja, pasitaiko, kad šios kiaurymės būna užklijuojamos sandarinimo masėmis arba užkemšamos kitais būdais (naudojant varžtus arba medinius kaiščius) vien tam, kad nereikėtų keisti siurblio. Bet tai tik taria­mas sutaupymas, kuris geriausiu atveju gali pasibaigti variklio perkaitimu. 8 pav. pavaiz­duotas siurblys, kuriame nuorinimo kiaurymė užsandarinta silikonu.

Anksčiau pateikti aušinimo siurblių gedimų pavyzdžiai bei jų įtaka aušinimo sistemos našumui, taip pat paskirstymo diržui ir varik­liui vienareikšmiškai parodo, kad negalima ignoruoti jokių požymių, rodančių galimus gedimus. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl aušinimo sistemos ir paskirstymo mechanizmo saugumo bei galimų išlaidų būsimam variklio remontui geriau yra pakeisti aušinimo skysčio siurblį kiekvieną kartą keičiant paskirstymo diržą, taip pat nepamiršti apie tai, kad kiekvieną kartą būtina praplauti aušinimo sistemą, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties yra keičiamas aušinimo skysčio siurblys. Toks veiksmas leidžia pašalinti iš siste­mos visų rūšių teršalus, vėliau galėsiančius turėti didelės įtakos tinkamai aušinimo siste­mos ir variklio eksploatacijai.