Antrosios kartos stebulių montavimo problemos

3 lapkričio 2014, 21:20

Stebulės su naujesnio tipo guoliais – antrosios kartos stebulės (HUB 2.1) – tampa vis populiaresniu konstrukciniu sprendimu transporto priemonėse. Koncernai, automobilius gaminantys, pasinaudoję šiuo sprendimu, dažniausiai yra iš grupių „VW-Audi-Skoda“ bei „Ford-Mazda-Volvo“.

Pagrindinis šio sprendimo privalumas – tai vieninga, modulinė konstrukcija, prailginanti stebulės tarnavimo laikotarpį. Tačiau šio elemento tarnavimo laikas didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamo jo montavimo. Antrosios kartos stebulės taip pat yra ir BTA asortimente. Per pastaruosius kelis mėnesius įmonei „Inter Cars“ pateiktų reklamacijų analizė parodė didejantį reklamacijų dėl kai kurių šio tipo stebulių skaičių. Tam, kad išsiaiškinti problemos šaltinį, įmonės darbuotojai išsamiai išanalizavo dažniausiai pasikartojančias reklamacijose nurodomas priežastis. Analizė buvo atlikta bendradarbiaujant su laboratorija, kuri padėjo rasti nerimą keliančios situacijos priežastį.

Remiantis reklamcijomis, stebulės buvo surūšiuotos į grupes pagal reklamacijose pateiktas priežastis. Didžiosios dalies reklamacijų pateikimo priežastimi buvo garsus guolio darbas.

Kitas įmonės darbutojų žingsnis buvo – patikrinti, kokias paslaptis stebulės slepia savo viduje. Šiam tikslui kiekviena stebulė buvo perpjauta ir perduota tolimesniems tyrimams. Buvo atlikta riedėjimo paviršių, rutuliukų, tepalo ir riebokšlių būklės analizė.

Analizės rezultatai

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad stebulių viduje buvo labai rimtų riedėjimo paviršių pažeidimų, pavyzdžiui: paviršinio sluoksnio nutrupėjimas, atstumu lygiu atstumui tarp rutuliukų, vidinė korozija ir teršalai tepale.

Pažeidimų atsiradimo priežastys

Pastebėtos riedėjimo paviršiaus įdubos atsiranda dėl smūginių apkrovų montavimo metu. Jei montavimo metu stebulės briaunai bus pridėta per didelė jėga, tai sukels rutuliukų įspaudimą į guolio riedėjimo paviršių. Pažeidimas pradžioje nepastebimas, tačiau darbo eigoje progresuoja. Tad jau pradiniame eksploatacijos periode vyksta progresuojantis riedėjimo paviršiaus pažeidimas ir tolimesnis viršutinio sluoksnio nutrupėjimas.

Stebulė su mažiausia rida (4000 km) turi aiškiai įspaustą rutuliuko formą ir nedidelį medžiagos nutrupėjimą. Toliau matyti, kad nuvažiavus 6 000 km stebulės riedėjimo paviršius turi didesnį medžiagos nutrupėjimą, o pasiekus 10 000 km matyti jau ženkliai progresavęs stebulės riedėjimo paviršiaus nutrupėjimas. Medžiaga, nutrupėjusi nuo stebulės riedėjimo paviršiaus, patenka į tepalą ir su juo pasklinda po visą guolio erdvę. Taip pažeidimas progresuoja.

Progresuojant stebulės riedėjimo paviršiaus nutrupėjimui, atplyšę riedėjimo paviršiaus trupinėliai, veikdami kaip švitrinė medžiaga, lemia guolio riebokšlio pažeidimą. Dėl to į guolio vidų patenka išorinis vanduo bei teršalai, kurie visiškai sunaikina stebulę. Analogiški pažeidimų pavyzdžiai ir priežastys yra išsamiai aprašyti viešai prieinamoje techninėje literatūroje.

Analizės išvados

Atliktos analizės rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė HBU 2.1 tipo stebulių garsaus darbo ir pažeidimo priežastis – montavimo klaidos. Kaip išvengti netinkamo montavimo?

Montuojant ir demontuojant stebules, būtina naudoti specialius įrankius – nuėmiklius, kurie skirti būtent šiam tikslui. Jų naudojimas leidžia paprastai pakeisti stebulę ir išvengti jos pažeidimo rizikos.

Nuėmiklius, skirtus II kartos stebulėms, rasite „Inter Cars“ įrankių ir įrangos asortimente.

 

Komentarai

Komentarų nėra. Būkite pirmas!