Nors propaguojamas kaip būdas sutaupyti kuro ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, Eco Driving per daug konservatyviu pavidalu gali prisidėti prie daugelio svarbių variklio komponentų priešlaikiško nusidėvėjimo. Priešingai nei gali atrodyti, jėgainės – ypač šiuolaikinės – nebuvo suprojektuotos nuolatiniam važiavimui „tuščiąja eiga” ir žemiausiais apsisukimais.

Kas yra Eco Driving?

Eco Driving – tai technikų rinkinys, skirtas sumažinti kuro suvartojimą ir apriboti neigiamą vairavimo poveikį aplinkai. Jo rėmuose rekomenduojama, be kita ko:

• važiuoti pastoviu greičiu ir vengti staigaus greitinimo,
• kuo greičiau pereiti į aukštesnes pavarą – dažnai jau ties 1500–2000 aps./min,
• vengti aukštų variklio apsisukimų,
• stabdyti varikliu ir numatyti kelio situaciją iš anksto,
• sumažinti darbą tuščiąja eiga ir nereikalingus sustojimus.

Nors kai kurie iš šių principų turi techninį ir ekonominį pagrindimą, per griežtas jų laikymasis gali sukelti eilę eksploatacijos problemų – ypač turbopūtės agregatuose ir tuose, kurie turi tiesioginį įpurškimą.

Žemi apsisukimai = didelė rizika

Vairavimo stilius, pagrįstas labai žemų variklio apsisukimų palaikymu esant dideliam apkrovimui, sukelia eilę nepalankių techninių reiškinių. Tai ypač paveiks šiuolaikinius agregatus, kurie dirba aukštais slėgiais ir siaurais tolerancijais.

1. Mechaninių apkrovų didėjimas ir detonacinio degimo rizika

Darbas žemais apsisukimais esant dideliam apkrovimui, būdingam Eco Driving, sukelia degimo slėgio didėjimą cilindruose, kuris nėra kompensuojamas atitinkamu sukimosi greičiu. Pasekmė gali būti detonacinio degimo reiškinys, t.y. nekontroliuojamas kuro ir oro mišinio užsidegimas. Benzino tiesioginį įpurškimą turinčiuose agregatuose ypač sunku kontroliuoti uždegimo momentą, o tai veikia stūmoklio ir švaistiklio mechanizmą ekstremaliais apkrovimais. Laikui bėgant tai gali sukelti stūmoklio dugno išdegimą, greitėjantį guolių nusidėvėjimą ir mikro plyšius galvutėje ar bloke.

2. Mišinio nepilnas išdegimas ir suodžiai įsiurbimo trakte

Per žemi apsisukimai susiję su mažu droselio vožtuvo atidarymų ir silpnu mišinio sukūrimu, kas skatina nepilną kuro išdegimą. Benzino tiesioginį įpurškimą turinčiuose agregatuose tai sukelia suodžių nusėdimą ant įsiurbimo vožtuvų, kolektoriaus ir kanalų. Suodžiai riboja oro srautą, blogina darbo rodiklius ir sukelia netolygų variklio darbą, o laikui bėgant gali sukelti vožtuvų išdegimą ar daviklių pažeidimą įsiurbimo sistemoje.

3. Kietųjų dalelių filtro (DPF) užsikimšimas

Dyzeliniai varikliai reikalauja pakankamai aukštos išmetamųjų dujų temperatūros, kad galėtų įvykti efektyvus DPF filtro regeneracijos procesas. Eco Driving – ypač mieste – sukelia per šaltas išmetamąsias dujas, o regeneracijos ciklas nutraukiamas arba neįjungiamas. Dėl to kietosios dalelės kaupiasi filtre, kuris palaipsniui užsikemša. Tai sukelia galios sumažėjimą, padidėjusį kuro suvartojimą, variklio kontrolės lemputės įsijungimą ir poreikį brangiai regeneruoti ar keisti filtrą.

4. Pernelyg didelis dviejų masių smagračio apkrovimas

Daugelis vairuotojų, taikančių Eco Driving, vengia perjungti į žemesnę pavarą, tikėdamiesi variklio elastingumo žemais apsisukimais. Tokios darbo sąlygos sukuria stiprias sukimo vibraciją, kuri perduodama dviejų masių smagračiui. Jo vibracijos slopintuvai perkraunami, kas sukelia tarpelių išmušimą ir galiausiai viso mechanizmo gedimą. Simptomai: dunksejimai startuojant, trūkčiojimas keičiant pavarą ir būdingas zvimbimas dirbant tuščiąja eiga.

Varikliams reikia viso darbo diapazono

Šiuolaikinės jėgainės, tiek benzininės, tiek dyzelinės, buvo suprojektuotos darbui plačiame apkrovų ir sukimosi greičio diapazone. Reguliarus aukštesnių apsisukimų (pvz., 2500-4000 aps./min) naudojimas kontroliuojamomis sąlygomis ne tik nekenkia, bet net leidžia varikliui išdeginti suodžius, išsausinti išmetimo sistemą ir palaikyti teisingą variklio alyvos temperatūrą.

Per taupus vairavimas sukelia nepakankamą slėgį tepimo sistemoje, alyvos skiedimą kuru ir drėgmės kaupimąsi įsiurbimo bei išmetimo sistemose, kas ilguoju laikotarpiu veda prie greitesnio elementų nusidėvėjimo.

Apsimestinis taupumas

Nors Eco Driving leidžia realiai sumažinti kuro suvartojimą net 10–20%, ilguoju laikotarpiu gali padidinti automobilio eksploatacijos išlaidas. Tokių elementų kaip turbopūtė, DPF filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (EGR), vožtuvai ar dviejų masių smagratis gedimai sukelia išlaidas, siekiančias kelis, o kartais ir keliolika tūkstančių eurų.

Kuro taupymas yra iliuzoriškas, jei 80–120 tūkst. km bėgyje reikia keisti kelis brangius variklio ar jo įrangos komponentus.

Kaip važiuoti protingai?

Vairavimo stilius turi būti pritaikytas prie variklio konstrukcijos ir jo darbo sąlygų. Eco Driving gali būti nekenksmingas, jei taikomas lankščiai ir sąmoningai:

• neturėtų būti vengiama perjungti į žemesnę pavarą – variklis, dirbantis 1800–2500 aps./min miesto režimu, paprastai dirba efektyviausiai,
• verta kartą per kelias dienas dinamiškai pagreitinti ir „išpūsti” variklį,
• plente, ypač esant apkrovai, neturėtų būti per žemai leidžiamasi su apsisukimais – ypač dyzeliniuose su DPF,
• esminis reikšme turi teisinga alyvos temperatūra – vairavimas žemiau 2000 aps./min neįšilusiuoju varikliu yra paprastas būdas jam nusidėvėti.

Eco Driving, taikomas mechaniškai ir be refleksijos, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Šiuolaikiniai varikliai reikalauja protingo naudojimo, o ne obsesyvaus apsisukimų vengimo. Didžiausias taupumas yra komponentų ilgaamžiškumo pratęsimas, o tai pasiekiama ne per pernelyg didelį variklio „dusinimą”, bet per sąmoningą jo naudojimą visu darbo diapazonu.