Šiame straipsnyje tęsiame pasakojimą apie dyzelinių variklių atsiradimą ir evoliuciją.

Mitai apie dyzelinius variklius

Dyzelinis variklis yra pernelyg lėtas.

Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, turintys turboįpūtimo sistemą, yra kur kas efektyvesni už savo pirmtakus, o kartais lenkia savo benzininius atmosferinius (neturinčius turboįpūtimo) tokio pat tūrio kolegas. Apie tai byloja dyzeli­nis „Audi R10“ prototipas, laimėjęs 24 valandų „Le Mano“ lenktynes, bei nauji BMW varikliai, kurie pagal galingumą nenusileidžia atmos­feriniams (neturintiems turboįpūtimo) benzi­niniams varikliams, be to, pasižymi milžinišku sukimo momentu.

Dyzelinis variklis veikia pernelyg garsiai.

Triukšmingas variklio darbas byloja apie netinkamą eksploataciją ir galimus gedi­mus bei pažeidimus. Iš tikrųjų kai kuriems seniems dyzeliniams varikliams, turintiems tiesioginio įpurškimo sistemą, būdingas la­bai triukšmingas, „kietas“ veikimas. Atsiradus aukšto slėgio akumuliatorinėms kuro siste­moms („Common-Rail“), dyzeliniuose varik­liuose pavyko smarkiai sumažinti triukšmo lygį, daugiausia dėl vieno įpurškimo impulso suskirstymo į kelis impulsus (paprastai nuo 2-ų iki 5-ių impulsų).

Dyzelinis variklis kur kas ekonomiškesnis.

Pagrindinę dyzelinių variklių ekonomiškumo priežastį lemia jų aukštesnis naudingo vei­kimo koeficientas. Šiuolaikinis dyzelinis variklis vidutiniškai sunaudoja iki 30 proc. mažiau kuro. Dyzelinio variklio eksploatavimo laikotarpis yra ilgesnis nei benzininio ir gali siekti 400—600 tūkstančių kilometrų ridą. Atsarginės dyzelinių variklių dalys kiek brangesnės, remonto išlaidos taip pat didesnės, ypač kuro aparatūros. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių dyzelinio variklio eksploatacinės išlaidos yra šiek tiek mažesnės nei benzininio variklio. Ekonomija, lyginant su benzininiais varikliais, auga proporcingai jų galiai, tai lemia dyzelinių variklių naudojimo komerciniame transporte bei sunkiojoje technikoje populiarumą.

Dyzelinio variklio negalima pritaikyti pi­gesniam kurui – dujoms.

Nuo pat dyzelinių variklių gamybos pradžios buvo ir tebėra gaminama daugybė variklių, pritaikytų darbui su įvairių sudėčių dujomis. Daugiausia naudojami du pritaikymo darbui su dujomis būdai. Pirmojo būdo principas grindžiamas tuo, kad į cilindrus tiekiamas liesas oro ir dujų mišinys, kuris suslegiamas ir uždegamas nedidele įpurkšta dyzelinio kuro doze. Variklis, veikiantis tokiu principu, vadina­mas dujiniu-dyzeliniu. Antrojo būdo principas yra grindžiamas dyzelinio variklio konversija: suslėgimo laipsnio sumažinimu, degimo siste­mos sumontavimu ir faktiškai dujinio variklio sukūrimu dyzelinio variklio pagrindu.

REKORDININKAI

Didžiausias dyzelinis variklis

Laivo 14 cilindrų variklis — „Wärtsilä-Sulzer RTA96-C“, 2002 metais sukurtas suomių kompanijos „Wärtsilä“, skirtas dideliems jūriniams konteineriniams laivams ir tanklaiviams, jis yra didžiausias dyzelinis variklis pasaulyje.

Konfigūracija — 14 cilindrų, išdėstytų vienoje eilėje

Darbinis tūris — 25 480 litrų

Cilindro skersmuo — 960 mm

Stūmoklio eiga — 2500 mm

Vidutinis efektyvus slėgis — 1,96 МPа (19,2 kg/сm²)

Galia — 108 920 AG, esant 102 aps./min. (1 litrui tenka 4,3 AG)

Sukimo momentas — 7 571 221 Nm

Kuro sąnaudos — 13 724 litrų per valandą

Sausa masė — 2300 tonų

Matmenys: ilgis – 27 metrai, aukštis – 13 metrų