Šiame straipsnyje mes tęsiame pradėtą pasakojimą apie stabdžių trinkelių ir antdėklų atsiradimą.

Pirmoji eismo įvykio auka

Kitas gabus inžinierius, anglas William Murdock, Boulton & Watt firmos, kuri gamino siurblius kalnakasybai, darbuotojas, po darbo konstravo garo mašinų varomas transporto priemones. Murdock pastebėjo, jog slėgis garo katiluose yra per mažas tam, kad garo mašina galėtų pasiekti tinkamą galią, išvystyti pakankamą greitį ir pervežti tam tikro svorio krovinį. Murdock puikiai žinojo, kad slėgio pakėlimas katile yra pavojingas ir gali sukelti sprogimą. Vieną dieną Murdock išstūmė savo mašiną iš „garažo“, uždegė spirito degiklį, kuris kaitino katilą, ir nuėjo uždaryti „garažo“ vartų. Kai grįžo, jo mašina pilnu greičiu riedėjo gatve ir gerokai nutolo. Mašina neturėjo stabdžių, buvo stabdoma nutraukus garų tiekimą, taigi mašina riedėjo, o Murdock kiek įgalėdamas vijosi ją iš paskos. Nelaimei, tą dieną į gatvę, kurioje vyko bandymas, išėjo pasivaikščioti vietos pastorius. Kai pamatė lekiantį link jo keistą, ugnimi ir garais besisvaidantį padarą, pamanė, kad pamatė velnią. Kaip tyčia, užkliuvusi už akmens, mašina apvirto prie pat pastoriaus. Vargšui iš išgąsčio neatlaikė širdis — jis krito ir mirė vietoje. Taigi galime teigti, jog dėl stabdžių stokos nelaimingas pastorius tapo pirmąja eismo įvykio auka.

Nuo Cugnoto laikų konstruktoriai visame pasaulyje mėgino sukurti įvairiausias savaeiges transporto priemones. Visos jos buvo paremtos garo katilų principu. Tai buvo labai sudėtingos, siaubingai garsiai veikiančios, išmetančios kamuolius garų, dūmų ir žiežirbų mašinos. Tokios mašinos turėjo labai ribotą veikimą, kadangi vanduo iš katilų greitai išgaruodavo. Cugnoto mašina galėjo važiuoti vos 10 minučių. Tos mašinos judėjo lėtai, dažnai gesdavo, bet konstruktoriai nepasiduodavo ir nuolat jas tobulindavo. Originalios idėjos, kurias bandė realizuoti anų metų konstruktoriai, byloja apie jų nepaprastą fantaziją, o kartais ir genialumą. Tačiau visos pastangos buvo nukreiptos… į mašinų išjudinimą. Tuo tarpu informacijos apie stabdymą transporto priemonių raidos istorijoje randama labai mažai.

Pirmosios kelių eismo taisyklės

Europoje visų konstrukcijų garo mašinų srityje pirmavo Anglija. Čia buvo sukurta daug įvairiausių puikių konstrukcijų ir viskas krypo link to, kad būtent Anglijoje transporto priemonių raida vystysis sparčiausiai. Tačiau atsitiko kitaip. O viskas atsitiko dėl labai stipraus vežėjų lobizmo. Savaeigės transporto priemonės, greitai ir patogiai pervežančios keleivius, sudarė rimtą konkurenciją tuometiniams diližanams ir geležinkelių bendrovėms. Omnibusai, varomi garo mašinų, neturėjo laikytis bėgių ir galėjo nuvežti keleivius „iki namų durų“. Kai kalba eina apie pinigus, tinka bet kokie metodai. Galiausiai garais varomų mašinų priešininkai įtikino parlamentą, kad šių transporto priemonių judėjimą (piliečių saugumui) būtina sureguliuoti atitinkamomis taisyklėmis. Ir štai prasidėjo valdžios „teroras“ prieš automobilizmą. Todėl 1885 metais Anglijos parlamentas patvirtino garsųjį Red Flag Act (Raudonosios vėliavos įstatymą). Kai kurie automobilizmo istorikai priima šį aktą kaip pirmąjį įstatymą, nusakantį saugaus eismo taisykles. Tačiau neva saugumą užtikrinančios priemonės, įrašytos į aktą, iš tikrųjų buvo priemonės, kuriomis labai sėkmingai sustabdė automobilizmo vystymąsi Anglijoje. Tokiu būdu Anglija labai greitai prarado pirmaujančias pozicijas automobilizmo raidoje. Įstatymas buvo atšauktas tik 1896 metais, bet tuo metu Europoje jau vyravo prancūzų ir vokiečių automobilių konstrukcijos.

Raudonosios vėliavos įstatymas

Apie Anglijoje priimtus įstatyminius aktus, reguliuojančius to meto mechaninių transporto priemonių judėjimus, verta pakalbėti truputėlį plačiau. „Lokomotyvų įstatymai“ (The Locomotive Acts) arba „Raudonosios vėliavos Įstatymai“ (Red Flag Acts) – taip vadinami Jungtinės Karalystės parlamento aktai, kurie XIX amžiaus pabaigoje Anglijoje buvo priimti tam, kad kontroliuotų mechaninių transporto priemonių judėjimą miestuose ir valstybiniuose keliuose. Įstatyminiai aktai buvo priimti tokia tvarka:

·         „Lokomotyvų greitkeliuose įstatymas“ (The Locomotives on Highways Act) – 1861 metai;

·         „Lokomotyvo įstatymas“ arba „Raudonosios vėliavos įstatymas“ (The Locomotive Act or Red Flag Act) – 1865 metai;

·         „Greitkelių ir lokomotyvų įstatymas (pataisa)“ (Highways and Locomotives (Amendment) Act) – 1878 metai;

·         „Lokomotyvų greitkeliuose įstatymas“ (Locomotives on Highways Act) – 1896 metai;

·         „Lokomotyvų įstatymas“ (Locomotives Act) – 1898 metai;

Pirmuosiuose trijuose įstatymuose (1861, 1865 ir 1878 metų) buvo priimtos labai griežtos priemonės, ribojančios mechaninių transporto priemonių judėjimą. Dėl šių aktų automobilizmo vystymasis Jungtinėje Karalystėje buvo praktiškai visiškai sustojęs, kai tuo tarpu kitose didžiosiose Europos valstybėse automobilizmo sfera vystėsi geometrinės progresijos greičiu. Štai, pavyzdžiui, 1865 metų Red Flag Act įstatymas ne tik reikalavo kad to meto mechaninės transporto priemonės privalo turėti jas valdančią 3 asmenų komandą, bet į jį, be kitą ko, buvo įtraukti tokie teiginiai:

1.      Kiekvienas „kelio garvežys” privalo tuoj pat sustoti, jei to reikalauja pėstieji, važnyčiotojai arba raitėliai. Savo reikalavimą pastarieji išreiškia rankos pakėlimu.

2.      Mažiausiai 60 jardų (apie 55 metrus) prieš važiuojančią garų mašiną turi eiti žmogus nešinas raudona vėliavėle ir įspėti kelio naudotojus apie artėjančią mašiną. Be to, šis žmogus privalo padėti patraukti iš kelio kitas transporto priemones, o reikalui esant – sustabdyti „kelio garvežį”.

3.      Didžiausias leistinas „kelio garvežių“ greitis užmiestyje neturi viršyti 4 mylių (6 km), o gyvenvietėse 2 mylių (3 km) per valandą.

1896 metų įstatymas atšaukė griežtas sankcijas (nebereikėjo 3 žmonių komandos, o leidžiamas mechaninės transporto priemonės greitis buvo padidintas iki 14 mylių (23 km) per valandą) ir iš esmės „legalizavo“ automobilizmą Anglijoje. Todėl iš karto po pirmojo automobilio sukūrimo Jungtinėje Karalystėje prasidėjo spartus automobilizmo sferos vystymasis. 1898 metais buvo išleistas paskutinysis XIX amžiaus „Lokomotyvų įstatymas“, kuriame iš esmės buvo „sudėlioti paskutiniai taškai“ automobilizmo „legalizavime“ Anglijoje.

Pirmąją pasakojimo dalį rasite ČIA.