Žingsninio varikliuko gedimas yra vienas iš įprastų šiuolaikinių automobilių negalavimų. Tai maža ir paprastai nelabai brangi, tačiau problematiška dalis. Ypač tada, kai klaidingai diagnozuojami jos sukelti simptomai.

Kaip tai veikia?

Žingsninis variklis yra atsakingas už tuščiosios eigos apsisukimų greičio reguliavimą. Jis yra transporto priemonėse su benzininiais varikliais su degalų įpurškimo sistemomis. Valdo oro srautą į variklį remiantis keliais nuolat skaitomais parametrais. Apsaugo nuo apsisukimų kritimo žemiau minimalių.

Žingsninio variklio darbą reguliuoja ECM t.y „Electronic Control Module“. Jis siunčia varikliui impulsus, t.y. „žingsnius“, kuriais remiantis keičiamas droselinės sklendės kampas. ECM „žino“, kokią informaciją reikia perduoti varikliui, nes jis naudoja aušinimo skysčio temperatūros jutiklį, alkūninio veleno padėties jutiklį ir įsiurbimo kolektoriaus slėgį (MAP). Jam svarbūs einami duomenys apie variklio temperatūrą, apsisukimus per minutę ir slėgį.

Netolygūs apsisukimai tuščioje eigoje – žingsninio variklio gedimas

Kiekvienas variklio veikloje dalyvaujantis komponentas jautrus užteršimui, žingsninis variklis būna užteršiamas dėl besikaupiančių nuosėdų. Dažnai pakanka jį išimti ir išvalyti, išvalyti sklendę ir vėl įdėti į vietą. Naujesnėse transporto priemonėse vis dažniau variklio valymas ir sutepimas nesuteikia norimo efekto. Atsitinka, kad atlikęs šiuos veiksmus varikliukas pradeda veikti, tačiau jo sritis yra per mažas.

Už žingsninio variklio gedimą atsakinga gali būti ir elektrinė dalis. Pvz., sudegęs kištukas arba vienas iš valdiklių. Šių elementų pakeitimas šiuolaikinėmis sąlygomis leidžia nedaug sutaupyti, negarantuojant sėkmės, todėl dauguma mechanikų atsisako to. Todėl efektyviausia yra pakeisti variklį nauju. Taip yra todėl, kad žingsninių variklių kainos antrinėje rinkoje nėra ypač didelės.