Kai dirbtuvėse verda darbas, ne visada lengva būti maloniu ir kantriu klientui. Mūsų rankos dažniausiai būna nešvarios, patys būname įsikniaubę į darbus, o klientas kaip tyčia užduoda erzinančius klausimus.

Idealus sprendimas yra dirbtuvių registratūra, kurioje darbuotojai priima ir aptarnauja klientus. Tuomet mechaniko kontaktas su klientu yra ribotas ir jis gali sutelkti visą dėmesį į savo darbą.

Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojas, dirbantis priėmime, būtų kompetentingas ir galėtų suteikti klientui pagrindinę informaciją. Žinoma, nereikia tikėtis, kad toks žmogus turės geriausias technines žinias, tačiau jis turėtų žinoti teikiamų paslaugų pagrindus, o visa kita galima išmokti, o jeigu reikia – pasiklausti.

Praktika rodo, kad su ta užduotimi gali susitvarkyti ir moterys, nes jos yra komunikabilesnės. Jei mūsų darbuotoja įgytų atitinkamą patirtį, tai, ko gero, nei vienas klientas neprieštarautų, kad juos aptarnautų  moteris. Požiūris, jog moteris nesugeba dirbti šioje „vyrų“ industrijoje, tampa praeitimi.

Mažesnėse dirbtuvėse kontaktai, atsiskaitymas už remontą tenka savininkui arba mechanikui.

Jei norite gerai aptarnauti klientą, nereikia ypatingų sugebėjimų ar ypatingų kursų. Svarbiausia yra kantrybė ir keleto taisyklių, kurios gali neabejotinai pagerinti dirbtuvių darbą, laikymasis.

Blogiausias dalykas, kurį galime padaryti – tai žiūrėti į klientą iš aukšto. Gali atrodyti, jog mes to niekada nedarome, tačiau klientas labai lengvai taip gali pasijusti, net jei tai darome nesąmoningai.

Pabandykime trumpam atsidurti kliento vietoje. Atvažiavimas į dirbtuves jau yra kažkas netipiško (aišku, jei nesate labai dažnai gendančio automobilio savininkas, o dirbtuvėse būnate taip dažnai, kaip ir  prekybos centre). Kažkas sugedo automobilyje ar tiesiog reikia pakeisti tepalus, o gal atvykote patikrinti kondicionavimo sistemos. Mums, mechanikams ir dirbtuvių darbuotojams, tai yra kasdienė duona ir rutina. Klientui tai yra „įvykis“. Todėl jis tikisi, kad mes sutelksime visą dėmesį į jo automobilį, kuriuo jis atvažiavo ir pradeda „kvailų“ klausimų laviną.

Labai dažnai taip nutinka, kuomet klientas klausia to, kas mums yra labai akivaizdu. Žinoma, kad klausimai nėra kvaili, tačiau mechanikas neturi laiko ir noro diskutuoti tuo, kas jam aišku ir akivaizdu. Tad neretai dėl to mechanikas tampa irzliu, nes kiek gi kartų galima atsakinėti į tuos pačius klausimus?

Atminkite, kad tai dažnai atsitinka dėl neproporcingų žinių apie automobilio remontą tarp kliento ir mechanikų.

Tai tas pats kaip mes – automobilių specialistai – turėtume kalbėti konkrečiais klausimais su advokatais, informatikais, pareigūnais arba kitų profesijų atstovais, su kuriais susiduriame tik tam tikrais klausimais. Taigi, neretai vieniems banalūs klausimai, kitiems tokie neatrodo. Visi trokštame, kad į mūsų klausimus būtų atsakyta paprastai ir aiškiai – taip, kaip gebame suprasti. Tad ir mechanikai savo klientus turėtų suvokti, kaip neturinčius pakankamo žinių bagažo.

Jokiomis aplinkybėmis neturėtume pokštauti su klientais ir jų galimu nežinojimu, bet pabandykime jiems išaiškinti rūpimus klausimus. Nereikia veltis į techninius dalykus, bet atkreipti dėmesį į remonto specifiką.

Mes nenorime būti stereotipiniais mechanikais, į kuriuos baisu kreiptis.