Nors uždegimo ričių veikimo principas nesikeitė jau 100 metų, jų konstrukcija ir elektrotechninės savybės, lemiančios energijos vartojimo efektyvumą ir ilgaamžiškumą, labai patobulėjo, ypač pastaraisiais metais. Apžvelkime įvairius uždegimo ričių sprendimus.
Jeigu automobilio akumuliatoriaus įtampa yra dvylika voltų, o uždegimo žvakės elektrodų kibirkščiai reikalinga aukšta įtampa, tada tampa aišku, jog kažkur įtampa turi būti konvertuota. Šią užduotį atlieka uždegimo žvakė. Iki šios dienos tai veikia pagal principą, kurį jau naudojo XIX amžiaus pabaigoje: pirminė ritės apvija, turinti keletą storų apvijų, veikiama įtampos sudaro magnetinį lauką. Išjungus „pirminę“ įtampą – išnyksta magnetinis laukas, o antrinėje ritės apvijoje indukuojama įtampa. Antrinė ritės apvija turi nuo 150 iki 200 vijų daugiau nei pirminė ritė ir įtampa paverčiama aukšta įtampa, kuri tiekiama uždegimo žvakei.
Uždegimo ričių modernizavimas vyko kartu su variklių tobulinimu ir išmetamų dujų teršalų emisija.
Varikliai be katalizatoriaus
Varikliuose, kurie neatitiko jokių užterštumo normų standartų, buvo naudojamos tepalinės su atvira šerdimi (pav.1) arba su uždara magnetine šerdimi (pav.2) ritės. Abi ričių rūšys gali dirbti kontaktiniu ir bekontakčiu uždegimu (pvz. su Hallo jutikliais).
Įvedus bipolinę, dviejų kibirkščių uždegimo ritę, buvo paliktas uždegimo skirstytuvas (pav. 3). Viena bipolinė ritė yra bendra dviem cilindrams, o tai reiškia, kad į dvi žvakes vienu metu nubėga kibirkštis. Kuro ir oro mišinys užsidega cilindre, kuris jau veikia. Kitame cilindre susidaro kibirkštis, kuri nesukelia jokio pavojaus. 4-rių cilindrų varikliui tai reiškia, kad pvz. viena ritė aptarnauja 1 ir 4 cilindrus, o kita ritė – 2 ir 3 cilindrus. Ši funkcija padeda nustatyti trūkumus: jei sugadinta viena ritė, kuri aptarnauja abu cilindrus, sutrinka cilindrų darbas. Bipolinės ritės yra sujungtos į vieną bloką, todėl palengvina jų sumontavimą variklio skyriuje.
Varikliai su katalizatoriais
Katalizatoriaus įvedimas 90-ųjų pradžioje privertė išrasti patikimesnę uždegimo sistemą, kuri nepažeistų katalizatoriaus įdėklo. Mikroelektronikos vystymasis leido suvienyti išvesties etapą su uždegimo rite į vieną mazgą. Šiuo atveju jau nėra uždegimo skirstytuvo (pav. 4).
Varikliuose downsizing su turbogeneratoriumi, populiarios vienos kibirkšties ritės (vadinamos pieštukinėmis), sumontuotos ant uždegimo žvakės (pav. 5). Prie jų paprastai nenaudojami uždegimo kabeliai (išskyrus dvigubas kibirkštinio uždegimo rites), tačiau reikalingos aukštos įtampos jungtys. Šio tipo uždegime aukštos įtampos impulsas yra pagamintas tiesiog ant uždegimo žvakės. Tai sumažina energijos nuostolius. Jie yra kompaktiškesni nei didelės uždegimo ritės, bet generuoja didesnę degimo energiją bei aukštesnę degimo įtampą. Kompaktiška ritės konstrukcija taupo vietą variklio skyriuje. Pirštinės degimo ritės gali būti naudojamos varikliuose, turinčiuose lyginį ar nelyginį cilindrų skaičių. Tačiau, sistema turi būti sinchronizuota per nukreipimo veleno padėties jutiklį. Vienos kibirkšties uždegimo ritės generuoja vieną uždegimo kibirkštį. Uždegimo sistema su pirštų ritėmis leidžia nustatyti degimo sistemos gedimus pirminėje ir antrinėje pusėje. Dėl to visi nesklandumai gali būti užrašyti valdiklio atmintyje.
Komentarai