Europos automobilių pramonė susiduria su rimtais iššūkiais dėl augančių reguliavimo reikalavimų. Griežtos Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų, saugumo ir elektromobilumo plėtros taisyklės ženkliai didina automobilių gamybos sąnaudas, o tai kelia abejonių dėl galimybės gaminti pigius automobilius “eiliniam piliečiui”. Tuo tarpu į Europos rinką vis drąsiau žengia Kinijos gamintojai, siūlydami konkurencingomis kainomis modelius.

Renault kelia balsą

Renault, vienas didžiausių Europos automobilių gamintojų, atvirai perspėja apie sunkumus, susijusius su naujais reglamentais. Luca de Meo, Renault generalinis direktorius, interviu Belgijos laikraščiui “De Tijd” teigė: “Automobilių gamyba iki 2030 metų taps beveik dvigubai brangesnė”. Jis nurodo, kad pagrindinė priežastis yra sugriežtintos išmetamųjų teršalų normos ir būtinybė investuoti į pažangias technologijas, tokias kaip elektrinės pavaros ir autonominės saugumo sistemos.

Augančios gamybos sąnaudos Europoje

Vienas pagrindinių veiksnių, didinančių automobilių gamybos sąnaudas Europoje, yra sugriežtintos išmetamųjų teršalų normos ir saugumo reikalavimai. ES reglamentai verčia gamintojus investuoti į pažangias technologijas, o tai ženkliai veikia kiekvieno automobilio kainą. Automobilių parko elektrifikavimas, hibridiniai sprendimai ir vairuotojo pagalbos sistemos reikalauja milžiniškų finansinių investicijų. Dėl to pigių modelių gamyba tampa vis mažiau pelninga.

Kinijos konkurencija Europos rinkoje

Kinijos automobilių gamintojai, tokie kaip BYD, MG ar Geely, įgyja pripažinimą pasaulinėse rinkose, siūlydami automobilius žymiai mažesnėmis kainomis nei europietiški atitikmenys. Elektrinių transporto priemonių segmente Kinija yra lyderė, tiekdama automobilius, kurie sujungia modernias technologijas su prieinamomis kainomis. Tuo pačiu Kinijos prekės ženklai plėtoja ir vidaus degimo variklių automobilių pasiūlą, kurie dėl supaprastintos technologijos ir mažesnių gamybos sąnaudų tampa įdomia alternatyva.

Kodėl Kinijos transporto priemonės yra pigesnės?

Kinijos gamintojai naudojasi mažesnėmis darbo sąnaudomis, mažesne reguliavimo našta ir masine gamybos apimtimi. Priešingai nei Europoje, kur ES taisyklės ženkliai didina projektavimo ir homologacijos sąnaudas, Kinija gali sutelkti dėmesį į savo produktų kainų optimizavimą. Be to, elektromobilumo plėtra Kinijoje buvo remiama agresyvia vyriausybės subsidijų politika, kas leido jiems pasiekti technologinį ir kainų pranašumą.