Nulinė emisija keliuose – tai ne tik elektriniai automobiliai, bet ir bet koks kitas netradicinis variklis, kuris neteršia aplinkai kenksmingomis išmetamosiomis dujomis. Šiuo metu dažniausiai pristatoma alternatyva yra vandenilis. Tai nereiškia, kad neverta kurti kitokio kuro.

Japonai kuria variklį, varomą biometanu

Sumaištį sukėlė trys didelės markės: Toyota, Suzuki ir Nissan. Tai gana revoliucinis žingsnis, galintis šiek tiek pakeisti nulinės emisijos automobilių veidą. Japonai sukūrė pirmąjį pasaulyje variklį, varomą biometanu, gautu iš žemės ūkio atliekų. Tai švariesnis iškastinio kuro ir, žinoma, elektrinių transporto priemonių alternatyva.

Biometanas: kas tai per kuras?

Biometanas yra biokuras, gaunamas anaerobiškai fermentuojant organinę medžiagą. Palyginti su benzinu, jis išskiria daug mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl juo varomi varikliai gali būti įdomus sprendimas ieškant tvarių transporto priemonių.

Vienas pirmųjų automobilių su biometanu varomu varikliu yra Suzuki WagonR. Transporto priemonė siūlo labai panašias eksploatacines savybes kaip benzininiai modeliai, tačiau su gerokai sumažintu neigiamu poveikiu aplinkai išmetamųjų dujų kiekiu.

Japonija pristatė strateginį planą, kuriame numatyta biometanu varomų automobilių pardavimas ne vėliau kaip iki 2026 metų. Toks vaizdas kelia klausimų dėl elektrinių ar net vandeniliu varomų automobilių, kurių infrastruktūra reikalauja žymiai didesnių investicijų, plėtros. Biometanu varomo variklio įvedimas gali reikšti didelę transformaciją automobilių sektoriuje. Žemės ūkio atliekos yra kelias, kuriuo iki šiol nesiėmė nė vienas gamintojas.

Kodėl toks sprendimas gali būti geresnis nei, pavyzdžiui, vandenilis?

Vandenilis yra technologija, kuri vystoma taip pat ilgai, kaip ir žavimasi ja. Daugelis vidaus degimo variklių gerbėjų vis dar tikisi variklių, varomų vien šiuo kuru, kas yra įmanoma, ir Toyota ne kartą turėjo galimybę tai parodyti.

Tačiau reikia pažvelgti į problemą iš kitos pusės. Vandenilio naudojimas yra daug efektyvesnis elektrinį variklį maitinančiose kuro elementuose. Jo gamyba yra labai energijai imli, jis labai nestabilus ir sumaišytas su oru gali būti labai pavojingas. Saugojimo metu visada atsiranda nuostolių, o viso gavimo proceso efektyvumas neviršija 37%. Visa tai susumavus gaunama viena išvada, dėl kurios šis kelias nėra populiarus: važiavimas vandeniliu yra tiesiog brangus, kaip ir tinkamos infrastruktūros bei degalinių, leidžiančių papildyti bakus, kūrimas.

Biometanas yra daug lengviau ir pigiau gaminamas: komponentai generuojami beveik “pasyviai”, nes tai galiausiai žemės ūkio atliekos. Kaip ir vandenilis, jis yra 100% ekologiškas ir atsinaujinantis, o gaminti jį galima praktiškai visur pasaulyje.