Švaistiklio guolio varžtus sunkiųjų automobilių varikliams „Elring – Das Original“ siūlo jau ilgai. Neseniai programa buvo papildyta ir varžtais VAG varikliams. Vidaus degimo variklyje yra saujelė kritinių varžtų. Vienas iš jų yra švaistiklio guolio varžtas, puikiai tinkantis į „Elring“ gaminių asortimentą.

Nesvarbu, kodėl švaistiklio guolio varžtas buvo išmontuotas – jo naudoti vėl jokiu būdu nebegalima. Šis varžtinis sujungimas varikliui veikiant yra labai dinaminis ir labai stipriai apkraunamas. Tiksliau – montuojant perduota įvarža saugo nuo dalinio pakilimo ir skersinio švaistiklio ir švaistiklio guolio dangčio persistūmimo. Todėl tam naudojami beveik vien tik tempiamieji varžtai.

Tempiamojo varžto veikimo būdas

Šio tipo varžtai po gamybos pasižymi elastinėmis ir plastinėmis savybėmis. Jos iš esmės sąlygojamos varžto formos ir naudojamo plieno, kuris paprastai yra labai tvirtas.

Cilindrinės varžto dalies, taigi dalies be sriegio, šerdies skersmuo yra mažesnis, nei varžo dalies su sriegiu. Taip iš atitinkamo kiekvienos varžto dalies ilgio ir jos skersmens gaunamas atitinkamas reikalingas elastiškumas. Tokiu būdu varžtas gali elgtis kaip įtempta spyruoklė. Be to, lyginant su cilindrų bloko galvutės varžtais, švaistiklio guolio varžtams yra daug mažiau vietos.

Spyruoklinės varžtų savybės suprojektuotos taip, kad įvairiose variklio darbo būsenose tamprumo jėga visada būtų pakankama. Įprastinis lengvuosiuose automobiliuose naudojamo dydžio varžtas su srieginiu kotu šios užduoties atlikti negali. Anksčiau ar vėliau jis nutrūks.

Svarbiausia – sukimo kampas

Net ir iš geriausiai suprojektuoto tempiamojo varžto nebus naudos, jei montuojant nebus tiksliai laikomasi gamintojo nurodymų.

Principiniai kiekvienas varžtas tam, kad švaistiklis ir švaistiklio guolio dangtis būtų sutvirtinti tarpusavyje, pirmu veiksmu priveržiamas taip vadinamu pirminiu momentu, taigi apibrėžtu sukimo momentu (Nm). Retais atvejais tai gali būti ir du ciklai. Iki šio darbo etapo varžtas vis dar yra elastiniame diapazone.

Sukimo kampo naudojimas toliau veržiant varžtus sąlygotas fakto, kad tolesniame etape jis turi būti veikiamas tiksliai apibrėžtos jėgos. Jei būtų naudojami tik sukimo momentai, galutinės varžto jėgos nuokrypis būtų +/-30 %. Ši vertė yra nepriimtina. Naudojant sukimo kampus nuokrypis yra ne didesnis kaip 10 %, ir tai gali būti laikoma geriausiu techniškai pasiekiamu reikalingos jėgos parametru. Paprastai tam, kad įveržti varžtą į plastine sritį, pakanka dar tik vieno paveržimo pagal sukimo kampą. Tai juntama, peržengiant elastinio tempimo ribą. Tada varžtas yra pasiekęs numatytą savo koto ištempimą (pailgėjimą) ir yra plastiniame diapazone, reiškia, jis lieka deformuotas.

Didelio varžto jėgos nuokrypio, naudojant tik sukimo momentą, priežastis yra bendras junginio trinties koeficientas, taigi varžto įpjovos jėga sriegyje ir varžo galvutės trinties koeficientas su švaistiklio guolio dangčiu. Taigi sukimo momento įvaržai pasiekti nepakanka. Todėl montuojant rekomenduojama ir varžto sriegį, ir varžto galvutę šiek tiek sutepti alyva. Tačiau ir čia galioja: kilus abejonių visada reikia vadovautis gamintojo nurodymais. Sukimo kampas lieka sukimo kampu. Taigi tai yra patikimas metodas, perduoti atitinkamą jėgą į švaistiklio varžtą.

Dabar akivaizdu, kad vieną kartą pailgėjęs varžtas, kuris montuojant buvo priveržtas (pailgintas) už elastinio diapazono ribos į plastinį diapazoną, antrą kartą nebeturės reikalingos tamprumo jėgos.

Dar vienas veržimo naudojant sukimo kampą privalumas yra, kad naudojant šį metodą galima praktiškai eliminuoti trukdančius trinties poveikio faktorius ir maksimaliai išnaudoti varžto apkrovumą. Taigi varžtas suprojektuotas kiek įmanoma mažesnis ir lengvesnis. Judžiose variklio dalyse tai yra pakankamai svarbus privalumas.