XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Xenon apšvietimo technika pradėta naudoti automobiliuose.

Xenon iš pradžių pasirodė aukštos klasės automobilių modeliuose, o pirmasis tokio tipo apšvietimas buvo įrengtas 1991 metų 7 serijos BMV. Reflektorių su galingu, halogeniniu šviesos spinduliu, galinčiu geriau apšviesti kelią prieš transporto priemonę panaudojimo koncepcija atėjo į automobilių pasaulį tiesiai iš…kino. Anksčiau ksenono lempos buvo naudojamos kino prožektoriuose.

Ksenono lempa yra ne paprasta kaitrinė lemputė, nes neturi volframo siūlelio. Todėl ji dažnai vadinama dujų išlydžio lempa. Šviesa generuojama dėl išlydžio lanko. Lankas yra tarp elektrodų, apsuptas inertinių dujų – ksenono, dėl kurių ir pavadinta ksenono lempa.

Automobilių hologeninė 55 W lempa generuoja beveik perpus mažiau šviesos negu 35W ksenono  lempa. Be to, ksenono spalvinė šviesos temperatūra – standartinė 4200 kelvinų – yra labai priartėjusi prie spalvinės temperatūros natūralios žmogui – saulės šviesos. Kartu su geresniu spalvų kontrastu ir aiškiai išskirtu šviesos spinduliu, ksenono  šviesoje lengviau ir greičiau galima pastebėti pėsčiąjį šalikelėje, kelio ženklus ar dviratininką. Kitas ksenono lempos privalumas yra ilgesnis tarnavimo laikas (palyginus  su halogeninėmis lemputėmis). Halogeninių lempučių darbo laikas pvz.: Philips X-tremeVision, apskaičiuotas 450 valandoms, o Philips LongLife EcoVision – virš 1000 valandų, tuo tarpu ksenono lempa gali dirbti iki 3000 valandų.

Dujų išlydžio lempos veikia kitaip negu kaitrinės. Dėl uždegimo nuo elektros lanko ir tolimesnės įtampos stabilizavimo atsako srovės generatorius – starteris. Reikia pabrėžti, kad lanko susidarymui reikalinga 25000 V įtampa (starteris užtikrina tokią įtampą), kitame lempos darbo etape, lanko palaikymui užtenka 85 V. Šios technikos naudojimo pradžioje ksenono lempas naudojo kaip artimąsias šviesas, o tolimosioms šviesoms reflektoriuje buvo sumontuota papildoma  halogeninė lemputė. Laikui bėgant tokia sistema buvo pakeista ksenono lempomis, kurios dėl judamų uždangų gali būti naudojamos tiek artimosioms šviesoms, tiek ir tolimosioms šviesoms.

Europos kelių eismo taisyklės turi gana griežtus diegimo ir naudojimo ksenono reflektorių  standartus. Svarbiausios iš jų apibrėžia, kad priekiniai žibintai turi būti įrengti su automatinio niveliavimo sistema arba  aukšto slėgio valymo sistema. Verta tai prisiminti perkant automobilį, pavyzdžiui, iš JAV, kur tokios taisyklės netaikomos. Kita vertus, rinkoje atsirado ksenono lempos, skleidžiančios silpnesnį spindulį iki 2000 liumenų (pvz.: Philips D5S), kurios nereikalauja nei lygių pakeitimo nei gryninimo. Tai viena iš priežasčių, kodėl šis sprendimas tapo populiarus taip pat tarp pigesnių modelių.