Prieš keletą dienų skelbtoje pirmoje straipsnio dalyje buvo aptariamos profesinės mechanikų ligos, susijusios su kaulų ir raumenų sutrikimais. Taip pat buvo nurodyta, kokie veiksniai prisideda prie tų ligų rizikos sumažinimo pvz.: teisingas sunkumų kėlimas. Šioje dalyje bus aptartos kitos grėsmių grupės, sukeltos cheminių ir biologinių preparatų, kurių veikimas sukelia vėžinius susirgimus, lėtines ligas, apsinuodijimą ir alergijas.

Rizikos veiksniai:

• Sunkieji metalai, esantys daugelyje substancijų, įeinančių į stabdžių skysčių sudėtį, nuriebalinimo priemonės, detergentai, tepalai, valikliai, dažai, kuras ir tirpikliai. Nuolatiniai kontaktai su šiomis medžiagomis lemia lėtinio apsinuodijimo galimybę.
• Klijai, aušinimo skystis, stabdžių skystis, epoksidinės dervos, benzinas, alyva, nikelis ir t.t. Jie sudaro galimybę atsirasti odos ligoms (uždegimui, dermatitui, alerginei egzemai, spuogams).
• Azoto oksidai, įkvepiamos dulkės inicijuoja aštrų akių ir gleivinės dirginimą, galvos skausmą ir kvėpavimo sutrikimus.
• Benzenas ir jo homologai (toluenas, ksilenas) – neįtikėtinai nesaugios substancijos, iššaukiančios pokyčius kraujodaros sistemoje ir vėžio vystymąsi (benzenas yra medžiaga, skatinanti vėžio susidarymą).
• Cheminiai preparatai, dirgikliai pvz.: švinas, ketonų tirpikliai (metilizobutilketonas ), sudirgina akis, sukelia galvos skausmą ir svaigimą, pykinimą bei kvėpavimo takų problemas.
• Asbesto dulkes išlaisvinamos montuojant senas trinkeles, stabdžių diskus ir būgnus. Tai labai pavojinga, nes asbesto mikro dalelės įsiskverbia į kvėpavimo takus ir įsikuria plaučių alveolėse. Tai sukelia asbestozę ir paskatina vėžio susidarymą plaučiuose.
• Švinas, jo dulkės ir garai, susidarantys remontuojant aušintuvus, akumuliatorius, suvirinant, naudojant dažus ir tepalus. Švinas yra nuodai, o jo kaupimas organizme sukelia lėtinį apsinuodijimą.
• Išmetamosios dyzelinių variklių dujos sukelia organinius smegenų pažeidimus ir skatina vėžio vystymąsi.
• Patogeniniai mikroorganizmai auga klijuose ir aliejuose. Jie sukuria besivystančių ligų riziką.

Dažniausios profesinės ligos, sukeltos cheminėmis ir biologinėmis priemonėmis:

• Pneumocionozė – lėtinė plaučių liga, kurią sukelia pramoninės dulkės. Ypač pavojingos yra asbesto dulkės. Organinės kilmės pneumocioniozė  gali sukelti plaučių fibrozę ir plaučių elastingumo praradimą. Simptomai yra įvairūs, priklausomai nuo priežasties ir dažnai išryškėja tik po daugelio metų. Dažniausiai tai yra: dusulys, kosulys, apetito stoka, svorio netekimas, lėtinis bronchitas, emfizema, silpnumas, šaltkrėtis ir karščiavimas, kartais krūtinės skausmas.
• Lėtine obstrukcinė plaučių liga, kuri pasireiškia ribotu įkvepiamo oro srautu. Šis apribojimas kyla dėl mažų kvėpavimo takų bei plaučių sunykimo. Dėl dulkių, dirginančių dujų, pvz.: suvirinimo dūmų, automobilių išmetamųjų dujų, cheminių garų mechanikai rizikuoja susirgti šia liga. Ligos simptomai nespecifiniai, dominuoja dusulys.
• Pramoninė astma. Alergenai inicijuoja organizmo specifinį imuninį atsaką, kuris gali turėti klinikinės alerginių kvėpavimo ligų pasekmes, taip pat ir astmą. Konkretus šios profesinės ligos alergenas yra diizocianatai, kurie yra aptinkami lakuose. Automobilių purškimas laku laikoma viena iš didžiausių astmos atsiradimo rizikų. Klinikinės šios astmos apraiškos gali išsivystyti po keleto metų. Dėl darbo specifikos gali būti ir kitų alergizuojančių  veiksnių (ypač mažos molekulinės masės) įskaitant metalų, diaminų,  rūgščių anhidritus ir akrilatus. Dauguma šių alergenų gali būti profesinių alerginių ligų priežastimi (profesinis alerginis rinitas, alerginis konjuktyvitas), siejamų su astma arba traktuojama kaip atskira liga.
• Plaučių vėžys, įgytas įkvepiant asbesto daleles, iš pradžių neturi jokių simptomų. Gali kamuoti užkimimas, nepraeinantis kosulys, dusulys. Anksti diagnozuotas gali būti išgydytas, tačiau pavėluotas etapas sukelia metastazes ir mirtį.
• Odos ligos. Lėtiniai uždegimai, sudirginimai, egzema, išbėrimai, paraudimai. Mechanikas, dirbdamas pastoviai kontaktuoja su alergizuojančiomis arba dirginančiomis priemonėmis. Tai lemia alerginio kontaktinio dermatito atsiradimą (alergenais gali būti metalai – nikelis, chroma, kobaltas, guma, plastikinės medžiagos kaip dervos ir akrilatai). Taip pat yra ir kontaktinis dermatitas – pvz.: acne oleosa, kuri figūruoja profesinių ligų sąraše.

Prevencinės priemonės

Žinoma, neįmanoma pašalinti visų kenksmingų medžiagų, esančių automechaniko darbe. Tačiau galima sukurti veiksmingą barjerą. Verta prisiminti, kad cheminės priemonės iškart nesukelia ligų. Dažniausiai žmogus „nuodijasi“ ištisus mėnesius, metus, bet to net neįtaria, todėl galima teigti, jog šios ligos yra labai klastingos. Kai jos pasireiškia, dažniausiai būna jau per vėlu.

Kartais dėl aplaidumo, komforto, skubėjimo ir lengvabūdiškumo, nepaisant grėsmių, numojama ranka į odos ir kvėpavimo takų apsaugines priemones, nes manoma, kad liga tikrai neužpuls.

Štai akivaizdus nerūpestingumo ir nutrūktgalviškumo pavyzdys. Žinoma, jei taip padarysime vieną kartą, tai tikriausiai nieko neatsitiks. Tačiau, jei dirbate automechaniku arba dažytoju kasdieną ? Štai eilinis neteisingo suvirinimo pavyzdys. Tai įvyko Tailande, bet ar negalėjo vykti ir Lietuvoje? Darbas be apsauginių rankų priemonių. Automechaniko darbas reikalauja preciziško tikslumo, todėl dauguma šių užduočių atliekamos be apsauginių pirštinių. Apsauginės pirštinės pagamintos iš storos odos, o lateksinės ar vinilinės yra trumpalaikės. Bet vis dėlto jas reikia mūvėti. Atminkite, jog per daug valandų, dienų, mėnesių, metų kenksmingos medžiagos pro odą patenka į organizmą ir jų poveikis tikrai yra ne neutralus.

Kai mes visa tai suprantame, tai dažniausiai būna jau per vėlu. Tie, kurie turėjo palikti darbą dėl sveikatos sutrikimų arba tie, kurie kovoja su lėtinėmis ligomis, jei galėtų pasukti laiką atgal, taip ir padarytų. Deja, grįžti neįmanoma. Tad darykime viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta ligų grėsmės. Privalome rūpintis savo sveikata, nes tai yra neįkainojama vertybė.