Stebint pokyčius automobilių rinkoje sunku nesusidaryti įspūdžio, kad Europos Sąjungos valdžios institucijų skatinami aplinkosaugos projektai reiškia, jog nors nauji automobiliai išmeta mažiau teršalų, jie… tampa mažiau patvarūs. Be to, pasitelkus tokias idėjas, kaip „švaraus transporto zonos“, daromas spaudimas piliečiams atsikratyti senesnių automobilių ir pirkti naujus. Atrodo, kad tai, jog tokia logika aplinkosaugos požiūriu yra itin ydinga, pamažu ima aiškėti ir Prancūzijos gyventojams.

Ką daryti, kad išsaugotume planetą? Pirkti naują automobilį ar pasilikti senąjį?

Jau kelerius metus ES valdžios institucijos daugina direktyvas, kuriomis piliečiai raginami atsisakyti senesnių vidaus degimo automobilių ir rinktis naujausius išmetamųjų teršalų standartus atitinkančias transporto priemones, daugiausia elektrines. Vis daugiau Europos miestų steigiamos švaraus transporto zonos, dar vadinamos mažos taršos zonomis. Jose ribojamas įvažiavimas transporto priemonėms, kurių išmetamų orą teršiančių dujų kiekis viršija tam tikrą lygį. Netrukus šiose zonose galės važinėti tik naujausius aplinkosaugos standartus atitinkantys automobiliai (daugiausia elektriniai arba hibridiniai).

Nagrinėjant ES teisės aktų istoriją, sunku nesusidaryti įspūdžio, kad jais siekiama sistemingai paveikti piliečius, kad jie imtųsi kovoti su oro tarša, keisdami savo namus ir garažus. Atrodo, kad idealus ES planų įgyvendinimo būdas – dažnai keisti naudojamą automobilį į tokį, kuris atitiktų naujausias aplinkai kenksmingų medžiagų išmetimo taisykles.

Vadovaujantis paprasta logika, verta savęs paklausti, koks likimas laukia senesnių, bet vis dar eksploatuojamų transporto priemonių, kurios neatitinka naujų aplinkosaugos standartų. Atrodo, kad ES valdžios institucijos nesirūpina šia problema, tarsi ji stebuklingai išsispręstų savaime. Žinoma, problemos galima atsikratyti parduodant automobilį, pageidautina už šalies ar visos bendruomenės sienos. Tačiau ar vieta, kurioje šis automobilis skleis kenksmingas išmetamąsias dujas, turi kokį nors poveikį aplinkai?

Prancūzijos proto balsas dėl automobilių rinkos pertvarkos

Šį ir panašius klausimus, pagrįstus problemos kontekste, prieš kurį laiką pradėjo kelti prancūzai. Tai gali atrodyti keista, turint omenyje, kad Prancūzija yra antroji šalis Europoje po Vokietijos, kuri daugiausiai uždirba iš savo markių naujų automobilių pardavimo. Tačiau iniciatyva kilo ne iš valdžios pareigūnų ar stambaus verslo, o iš piliečių.

Žinomas prancūzų žurnalas „Le Point“ 2023 m. ES valdžios institucijų veiksmus apibūdino kaip „žaliąjį smegenų plovimą“. Tiesa, šis antraštės terminas buvo atsitiktinio piliečio citata, tačiau visuomenės sąmonę jis pasiekė gana stipriai. Straipsnyje „O kas, jei, siekiant išsaugoti planetą, geriau pasilikti seną automobilį?“ žurnalistai citavo ištraukas iš Gaëtano Mangino – sociologo, kuris 2017-2022 m. tyrė prancūzų požiūrį į automobilizmą ir senesnius automobilius, įskaitant vyresnius nei 20 metų, daktaro disertacijos.

Paaiškėjo, kad Prancūzijos visuomenės atstovai išreiškė visiškai kitokį požiūrį į aplinkosaugos klausimus nei įstatymų leidėjai. Žurnalo cituotuose pasisakymuose ryškėjo pakartotinio naudojimo retorika, priešinga masinei prekių gamybai ir vartojimui. Taip siekiama skatinti ekologiją, kai užuot pirkus naujus įrankius, naudojami funkcionalūs (arba taisytini) įrankiai.

– Nelengva paaiškinti mūsų brangiems aplinkosaugininkams, kad saugant ir naudojant seną automobilį, užuot gaminus naują, sutaupoma hektolitrai vandens, kilogramai plieno, gumos ir plastiko ir t. t. –sakė senų automobilių entuziastas Richardas, cituojamas Gaëtano Mangino straipsnyje. – Problema yra ta, kad dėmesį sutelkiame tik į išmetamąsias dujas, o ne į visą gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki perdirbimo ir naudojimo.