Europos Sąjunga nėra pakankamai technologiškai ir ekonomiškai subrendusi, kad atsisakytų vidaus degimo variklių, tvirtina buvęs „Orlen“ generalinis direktorius, o dabar Europos Parlamento narys Danielis Obajtekas. Jo nuomone, dabartinė Briuselio politika, susijusi su energetikos perėjimu, yra klaidinga, o skurdžiau gyvenančios Bendrijos šalys, įskaitant Lenkiją, už tai sumokės daugiausiai.

Automobilių pramonės ateities klausimą pastarosiomis dienomis kėlė įvairių Europos Parlamento frakcijų politikai. Į diskusiją, be kita ko, įsitraukė ir politikai, kurie pastebi, kad pastarieji sprendimai stipriai silpnina šį ekonomikos sektorių. Pokyčiai gali būti naudingi kinams ir amerikiečiams.

– Europos Sąjunga priima įvairias direktyvas, įveda įvairius dalykus, pavyzdžiui, susijusius su vidaus degimo varikliais, kad iki 2037 m. neturi būti jokių vidaus degimo variklių, todėl technologiškai ji nėra išaugusi. Ir šiandien turime tai, ką turime, kad Kinijos ekonomika labai stipriai spaudžia mus automobilių pramonėje, nes įvedamos įvairios sąlygos, kurioms Europos Sąjunga nėra pasirengusi ir nėra konkurencinga. – Naujienų agentūrai „Newseria Biznes“ sakė Europos Parlamento narys Danielis Obajtekas.

Buvęs „Orlen“ prezidentas, be kita ko, atkreipia dėmesį į energijos kainas, kurios nėra konkurencingos ir yra susijusios su daugybe neigiamų pasekmių. Jo nuomone, susiduriame ne su pertvarka, o su „ideologija“, susijusia su žaliojo sandėrio politika.

– Norėčiau, kad Europa, taip pat ir aš pats, iš tiesų kovotų dėl konkurencingumo, kad ir su Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šiandien šis konkurencingumas iš tikrųjų reiškia, kad turtingesnė Europa kovoja skurdesnės Europos nekonkurencingumo sąskaita“, – sakė jis.

Kalbama apie taisykles, dėl kurių elektromobiliuose naudojamų baterijų gamyklos gali būti gaminamos ne Lenkijoje, o žemyno vakaruose. Tam įtakos turės naujos direktyvos, kurios bus palankios labiau išsivysčiusios ekonomikos šalims.

– Šis klausimas susijęs, pavyzdžiui, su gamyklomis, susijusiomis su elektromobiliams skirtų baterijų gamyba. Mes, lenkai, esame didžiausi elektrinių baterijų gamintojai, vieni didžiausių pasaulyje, ir, žiūrėk, iki šiol visi, kurie gamina elektrines baterijas, turėdavo parodyti atitinkamos gamyklos energijos rūšių derinį. Europos Sąjunga, žinoma, direktyvų pakeitimais nori tai pakeisti, kad tai būtų konkrečios šalies energijos rūšių derinys. Dėl to Lenkijoje nebeliks gamyklų, nes jos bus mažiau pelningos, gamyklos bus statomos Prancūzijoje ar Vokietijoje“, – perspėja Danielis Obajtekas.

Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos šalių darbo vietos mažinamos daugelyje pramonės šakų, įskaitant automobilių ar naftos chemijos sektorių. Iš Bendrijos ekonominio žemėlapio dingsta daug gamyklų. Politiko teigimu, problema yra energijos kainos, kurios smogia gamybos pelningumui.

– Šiandien Europoje uždaroma viena gamykla po kitos, ir kalbama ne tik apie su automobilių pramone susijusias gamyklas. Šiandien daugelyje Europos ekonomikos sričių gaminti Europoje nėra pelninga. Tai Europos problema. Ir vietoj to, kad kuo greičiau išrinktume Komisijos narius, kad šis procesas vyktų greitai, nes mums reikia imtis darbo panaikinant tam tikrų direktyvų reguliavimą, nes mes iš tikrųjų pasiklystame šiose direktyvose. – sakė Europos Parlamento narys, atstovaujantis teisės ir teisingumo frakcijai.

Politikas atkreipė dėmesį į ES ir Kinijos prekybos skirtumus. Importas iš Kinijos į Europą siekia 500 mlrd. eurų, o kita kryptimi ES eksportuoja prekių ir paslaugų už 300 mlrd. eurų.

– Jei Europa per metus ar dvejus greitai nepakeis krypties, Europos pramonė apskritai nebus konkurencinga. Tai pasakytina apie automobilius, visą naftos chemijos, chemijos pramonę, plieno pramonę, viską, kas susiję su plieno pramone, elektros pramonę apskritai. Taigi tai didelė problema visai Europos ekonomikai“, – teigia Danielis Obajtekas.

Politikas pabrėžė, kad stiprioji Europos ekonomikos pusė galėtų būti su technologijomis susijusios įmonės. Šiuo atveju reikia kantrybės ir paramos, be kurios nebus įmanoma pasiekti pranašumo.

– Iš pradžių šios technologijos kartais nebūna pelningos, nes jos tampa pelningos po ilgesnio gamybos laikotarpio. Taigi čia turėtų būti tam tikri paramos mechanizmai inovacijų klausimais, nes tai yra galimybė konkuruoti. Štai kuo išsiskiria Europos Sąjunga, kad technologiškai ji žengia į priekį, tačiau nežino, kaip tai perkelti į gamybą, ir nemoka sukurti tam tinkamų mechanizmų“, – užbaigė jis.

Lenkijos ekonomikos instituto paskelbtais duomenimis, 2023 m. visos Europos Sąjungos gamyklos pagamins 12,1 mln. transporto priemonių. Perskaičiavus tai į pasaulinę rinką, tai reiškia 20 proc. rinkos dalį. Tuo pat metu Kinijoje nuo surinkimo linijų nuriedėjo 26,1 mln. automobilių, o tai reiškia beveik trečdalį (32 proc.) pasaulinės rinkos.

Šaltinis: Newseria Biznes.