Vairuotojų darbą palengvinančios sistemos gali sumažinti eismo įvykių skaičių, dėl kurių kasmet pasaulyje žūsta 1,3 milijono žmonių, o keliasdešimt milijonų nukentėja. Tačiau jų efektyvumas priklauso nuo vairuotojo naudojimo, todėl tikriname, kaip su ADAS susidoroja jauni ir vyresni sunkvežimių vairuotojai.

Pirmosios vairuotojo pagalbinės sistemos pasirodė 2000-ųjų pradžioje. Per ketvirtį amžiaus jos išsivystė į rafinuotus sprendimus, kurie padeda vairuotojui ne tik išvengti susidūrimų, bet ir saugiau manevruoti transporto priemone. Kelių transporto institutas patikrino, ar visi šiuolaikiniai sunkvežimių vairuotojai naudojasi jomis vienodai efektyviai. Tyrimo rezultatai stebina.

Kas yra pažangios vairuotojo pagalbos sistemos?

Vairuotojo pagalbinės sistemos angliškai vadinamos Advanced Driver Assistance Systems (ADAS). Tai pažangios technologijos, kurių tikslas – pagerinti vairavimo saugumą ir komfortą. Daugelis jų vis dar tobulinamos autonominėse transporto priemonėse, t.y. tokiose, kurios juda be vairuotojo dalyvavimo ar net jo buvimo transporto priemonėje.

Štai populiariausios ADAS, kurias rasime transporto priemonėse:

• Automatinis avarinis stabdymas (AEB – Automatic Emergency Braking) – aptinka pavojus ir automatiškai inicijuoja stabdymą, kad išvengtų susidūrimo ar sumažintų jo pasekmes.
• Adaptyvus greičio palaikymo sistemos (ACC – Adaptive Cruise Control) – palaiko pastovų transporto priemonės greitį ir automatiškai jį pritaiko prie eismo, išlaikydama saugų atstumą nuo priekyje esančios transporto priemonės.
• Įspėjimo apie netyčinį išvažiavimą iš eismo juostos sistema (LDW – Lane Departure Warning) – informuoja vairuotoją, kai transporto priemonė netyčia išvažiuoja iš savo eismo juostos.
• Eismo juostos palaikymo asistentas (LKA – Lane Keeping Assist) – aktyviai koreguoja važiavimo trajektoriją, kad išlaikytų transporto priemonę tinkamoje juostoje.
• Aklųjų zonų stebėjimas (BSM – Blind Spot Monitoring) – įspėja vairuotoją apie transporto priemones, esančias aklosiose zonose.
• Kelio ženklų atpažinimas (TSR – Traffic Sign Recognition) – aptinka ir informuoja vairuotoją apie kelio ženklus, tokius kaip greičio apribojimai ar lenkimo draudimai.
• Parkavimo asistentas (PA – Parking Assist) – padeda manevruoti parkuojantis, o kai kuriais atvejais automatiškai parkuoja transporto priemonę.
• Įspėjimo apie susidūrimą sistema (FCW – Forward Collision Warning) – įspėja vairuotoją apie galimą susidūrimą su priekyje esančia transporto priemone.
• Pėsčiųjų aptikimo sistema (Pedestrian Detection) – aptinka pėsčiuosius kelyje ir įspėja vairuotoją, o kai kuriais atvejais automatiškai stabdo.
• Tolimųjų šviesų asistentas (HBA – High Beam Assist) – automatiškai įjungia ir išjungia tolimąsias šviesas priklausomai nuo eismo ir apšvietimo sąlygų.
• Naktinio matymo asistentas (Night Vision Assist) – leidžia matyti tamsoje naudojant termovizorinę ar infraraudonųjų spindulių kamerą.
• Vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema (DMS – Driver Monitoring System) – stebi vairuotojo būklę, aptikdama nuovargį ir išsiblaškymus, po to įspėja jį arba siūlo pertrauką kelionėje.
• Eismo juostos keitimo asistentas (LCA – Lane Change Assist) – padeda saugiai keisti eismo juostą, stebėdamas situaciją kelyje ir informuodamas apie transporto priemones aklosiose zonose.

Šokiruojantys ADAS naudojančių vairuotojų tyrimų rezultatai

Kaip minėjome, ADAS sistemos yra vystomos daugiau nei 25 metus. Galėtų atrodyti, kad tai pakankamai ilgas laikotarpis, kad kiekvienas profesionalus vairuotojas susipažintų su šiomis technologijomis ir suprastų jų efektyvumą. Deja, remiantis Kelių transporto instituto tyrimų rezultatais, situacija atrodo visiškai kitaip.

Nors net 80% respondentų suvokia, kad ADAS sistemos pagerina vairavimo saugumą, tik 6% apklaustųjų dalyvavo mokymuose apie jų naudojimą. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų (53%) mokėsi naudotis šiomis technologijomis… bandymų ir klaidų metodu. Tai šokiruoja, nes tai vedė prie padidėjusios eismo įvykių rizikos, užuot ją sumažinus, kas yra ADAS naudojimo tikslas.

Kuo skiriasi jauni vairuotojai nuo vyresnių sunkvežimių vairuotojų?

ITS tyrimas atskleidė skirtumą tarp jaunų ir vyresnių vairuotojų požiūrio į pagalbines sistemas. Pirmieji greičiau prisitaiko prie naujų transporto priemonės valdymo būdų ir novatoriškų technologijų naudojimo. Todėl jie labiau pasitiki ADAS, kas paradoksaliai gali būti pavojinga, nes kritinėse situacijose jauni vairuotojai vėliau perima automobilio kontrolę. Kartu su mažesne vairavimo patirtimi tai paprastai veda prie rimtesnių susidūrimų.

Tuo tarpu vairuotojai virš 60 metų amžiaus paprastai nėra įsitikinę technologinėmis naujovėmis, o jų naudojimas juos veikia stresiškai, todėl jie dažniau išjungia ADAS sistemas. Ir nors faktas, kad dėl turtingesnės patirties kritinėse situacijose jie pasirodo efektyvesni rankiniu būdu valdydami sunkvežimius, tačiau dažnai jų reakcijos laikas yra ilgesnis. Tuo tarpu sumaniai naudojantis ADAS sistemomis galima išvengti klaidų, kylančių būtent dėl amžiaus apribojimų.

Kaip suvienodinti visų amžiaus grupių vairuotojų galimybes?

Taigi nesunku pastebėti, kad vairuotojų darbą palengvinančios sistemos gali būti naudingos visiems sunkvežimių vairuotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir profesinės patirties. Tačiau kad kiekvienas iš jų galėtų visiškai išnaudoti šių technologijų potencialą, būtini profesionalūs ADAS naudojimo mokymai.

Jauniems vairuotojams tokie kursai leis pamatyti pavojus, susijusius su pernelyg dideliu pasitikėjimu technologijomis, ir jų taikymo ribas. Vyresnieji dėl mokymų padidins savo pasitikėjimą ADAS ir atras, kaip šie sprendimai gali juos palaikyti kasdieniniame darbe.