Ką reikia žinoti renkantis aušinimo skystį?

20 sausio 2016, 22:18

Tinkamai veikianti aušinimo sistema – tai vienas pagrindinių patikimo automobilio darbo elementų. Deja, mes dažnai apie ją pamirštame. Pamiršti nereikėtų, nes dėl šios sistemos gedimo automobilis gali sustoti, o jo remontas brangiai kainuoti.

Pagrindinės aušinimo sistemos užduotys:

·       tinkamos variklio darbinės temperatūros užtikrinimas nepaisant jo apkrovos;

·       greta degimo kameros susidarančios aukštos temperatūros sumažinimas naudojant aušintuvą;

·       metalo ir gumos dalių, iš kurių pagaminti atskiri aušintuvo ir variklio elementai bei juos jungiantys gumos elementai, apsauga nuo korozijos;

·       apsauga nuo užšalimo, sumažinanti variklio sandarumo praradimo arba variklio bloko įtrūkimo tikimybę.

Dvi pastarąsias apsaugines funkcijas turi užtikrinti naudojamas atitinkamos kokybės aušinimo skystis. Pagrindinė jo gamybai naudojama žaliava yra etileno glikolis arba rečiau sutinkamas propilenglikolis. Būtent fizinės ir cheminės glikolio savybės padeda apsaugoti sistemą nuo temperatūros nukritimo žemiau 0 °C. Tradicinį aušinimo skystį sudaro glikolis, antikoroziniai priedai (jų sudėtį nustato skysčio gamintojas ir taikoma technologija, o išsami sudėtis yra komercinė paslaptis), priemonės, apsaugančios nuo putų susidarymo, ir distiliuotas vanduo. Labai svarbu išlaikyti atitinkamas glikolio ir vandens proporcijas. Optimaliame mišinyje yra maždaug 50 % glikolio. Įprastai tai užtikrina sistemos apsaugą iki -35 °C– -37 °C.

DĖMESIO! Tarp mechanikų ir vartotojų yra paplitusi nuomonė, kad geriausiai kristalizacijos temperatūrą mažina aušinimo skysčio koncentratas. Tai klaidingas įsitikinimas, nes koncentratas kristalizuojasi (t. y. užšąla) jau esant maždaug -17 °C temperatūrai. Tik praskiedus atitinkamu kiekiu vandens, kristalizacijos temperatūra sumažėja, pvz., iki -35 °C. Skiedimo proporcijų lentelė turi būti pateikta produkto etiketėje ir koncentrato gamintojo interneto svetainėje.

Deja, laikui bėgant aušinimo sistemos kanaluose susidaro nuosėdų, kurios labai pablogina sistemos veiksmingumą. Didelę įtaką tokiems pokyčiams turi naudojamo aušinimo skysčio kokybė. Tokius nepageidaujamus reiškinius gali sukelti, be kitų, skysčio trūkumui papildyti vairuotojų naudojamas vanduo, per retas aušinimo skysčio keitimas (neatitinkantis gamintojų rekomendacijų) ir pigiausių, t. y. prasčiausios kokybės, produktų naudojimas.

Nusprendus pasikeisti automobilio aušinimo skystį, kyla klausimas: kokį skystį pasirinkti arba kokį skystį rekomenduoti savo klientams? Šiuo metu rinkoje galima rasti kelias dešimtis skysčių rūšių už įvairias kainas. Deja, daugelio jų kokybė yra abejotina. Renkantis skystį, geriausia remtis patikimų tiekėjų ir gamintojų patirtimi. Taigi, kokius techninius ir kokybinius argumentus turime pasitelkti, rinkdamiesi aušinimo skystį, ir kokios gali būti pigaus, nežinomo prekės ženklo, dažnai labai prastos kokybės, tačiau atitinkančios kainą, skysčio naudojimo pasekmės? Geriausias atsakymas būtų toliau pateikta iliustracija, atspindinti skirtumus tarp aušinimo skysčio su tinkamai parinktais antikoroziniais priedais ir jo pigaus pakaitalo.

Aušinimo skysčio kokybė įvertinama atliekant laboratorinius tyrimus, parengtus pagal standarto PN-78/H 04608 (labiau žinomo kaip ASTM D 1348) reikalavimus. Šis patikrintas ir daugelį metų visame pasaulyje taikomas būdas apibrėžia atitinkamos terpės korozijos savybes tipinių medžiagų, naudojamų aušinimo sistemose, atžvilgiu. Bandomieji metalai 336 valandas (14 dienų) yra veikiami atitinkamos terpės +71 °C ir + 88 °C temperatūroje, kartu tiekiant 6 litrus oro per valandą. Praėjus nurodytam laikui, apskaičiuojamas plokštelių masės praradimas g/m2. Praktiškai tai reiškia, kad kuo plokštelė lengvesnė, tuo agresyvesnis yra aušinimo skystis. Lyginant skirtingų skysčių etiketėse ir gamintojų interneto svetainėse nurodytą informaciją, galima nustatyti kai kurias esmines sąlygas, kurias privalo atitikti geros kokybės automobilių aušinimo skystis.

Visų pirma, produktas turi atitikti galiojantį standartą PN-C-4007:2000 ir turėti atitinkamus kokybės sertifikatus, išduotus teisę tai daryti turinčių tyrimų institutų, pvz., Varšuvos automobilių transporto instituto. Be to, skystis turi būti atitinkamai pažymėtas saugaus naudojimo informacija (etilenglikolis yra kenksminga žmogui medžiaga), taip pat turi būti nurodytas naudojimo variklyje ir saugojimo pakuotėje terminas. Dažnai ant pakuotės pateikiama informacija apie atitiktį standartams arba skirtingų vidaus degimo variklių gamintojų patvirtinimai, kad skystį galima naudoti jų varikliuose, pvz., GM OPEL 6277M, TL-774A (G11), TL-774F (G12+), MAN 324 SNF. Tokie užrašai patvirtina, kad skystis buvo ištirtas variklių gamintojų laboratorijose arba atitinka jų nustatytus standartus. Kadangi tokių kokybės reikalavimų yra labai daug, pateikiame tik pačius svarbiausius ir labiausiai paplitusius. Apibendrindami galime patvirtinti vieną dalyką – vartotojas savo sprendimą turi priimti, remdamasis dviem pagrindiniais argumentais, t. y. patikimų gamintojų bei tiekėjų ir kokybę atitinkančia kaina, o ne remdamasis daugybe standartų, gamybos technologijomis, sudėtingomis cheminėmis formulėmis ir rinkodaros akcijomis.

Straipsnio autorius Andrzej Kopera

Komentarai

Komentaras turi būti ilgesnis nei 5 ženklai.

Atkreipkite dėmesį į taisykles!

Komentarų nėra. Būkite pirmas!