Vandens garai už žibintų sklaidytuvo iškart sužadina asociacijas su labai išeikvotu automobiliu – o tai gali atsitikti net naujame automobilyje. Paaiškiname, kaip tai veikia ir kada reikia pakeisti žibintą.

Priešingai paplitusiam įsitikinimui, automobilio žibintai nėra hermetiški. Kiekvienas iš jų vėdinamas per angas, pro kurias cirkuliuoja oras. Tai būtina, nes halogeninės lemputės ir ksenono degikliai sukuria daug šilumos, kurią reikia efektyviai pašalinti. Deja, per ventiliacijos angas į žibintą patenka drėgmė iš oro. Polikarbonato sklaidytuvas yra žibinto vidaus šilto oro ir paprastai vėsesnio lako oro sąkyčio vietoje. Jei žibinto viduje esančio oro santykinė drėgmė yra 50%, o temperatūra – 20 laipsnių, užtenka, kad aplinkos temperatūra nukristų iki 9 laipsnių, o sklaidytuvo viduje susidarys rūkas.

Tai visiškai natūralu. Garai paprastai išnyksta nuvažiavus kelis kilometrus, kai žibinto sistemoje cirkuliuojantis oras efektyviai pašalina drėgmę.

Tai puikiai matoma situacijoje, kai vasarą automobilis išvažiuoja iš plovyklos – tada žibintai aprasoja, net jei aplinkos temperatūra yra aukšta.

Tačiau reikia atskirti subtilų aprasojimą, paprastai atsirandantį arti sklaidytuvo krašto, nuo situacijos, kai žibinto viduje drėgmė kondensuojasi, jau neminint „stovinčio vandens“. Verta įsitikinti, ar tinkamai sumontuotas lemputės skylės kištukas. Jei taip, tai reiškia, kad žibintas yra pažeistas – tai gali būti sugedęs sklaidytuvas ar korpusas. Taip dažnai būna po neprofesionalaus remonto po avarijos. Tokioje situacijoje vienintelė išeitis yra pasikeisti nauju. Nėra jokio veiksmingo būdo, kaip išdžiovinti ir vėl sumontuoti žibintą, ir kad jis būtų tinkamai sandarus. Savo ruožtu naudotas žibintas ne tik negarantuoja efektyvumo, bet ir vieno žibinti pakeitimas gali sukelti reikšmingą kelio apšvietimo kokybės skirtumą abiejose automobilio pusėse.