Vienintelis didžiulę įtaką saugumui darantis automobilio stabdžių sistemos elementas, kuris nėra kontroliuojamas privalomos techninės apžiūros metu, yra stabdžių skystis. Daugelyje labiau nei Lietuva civilizuotų pasaulio šalių transporto priemonių savininkai jau suvokia, koks svarbus jų saugumui yra stabdžių skystis. Tačiau mūsų šalyje stabdžių skysčio keitimas – tai vis dar opi ir mažai kam žinoma tema. Būtent del to šiame straipsnyje pamėginsime glaustai apžvelgti svarbiausius stabdžių skysčio naudojimo niuansus.

Hidraulinė stabdžių sistemos dalis – tai kritinis kiekvienos transporto priemonės elementas. Sparčiai techniškai tobulėjančios transporto priemonės kelia stabdžių sistemoms vis aukštesnius reikalavimus. Tvarkinga stabdžių sistema užtikrina keleivių saugumą.

Stabdžių skysčio savybės

Stabdžių skystis turi atitikti daug įvairių reikalavimų, tarp jų:

·       Klampumo koeficientas– skystis turi išlaikyti tinkamą klampumą, esant nuo – 40 °C iki 271 °C temperatūrai.

·       Žema sustingimo temperatūra / aukšta virimo temperatūra– stabdžių skystis turi tinkamai veikti neužšaldamas esant ekstremaliai žemoms temperatūroms. Taip pat skystis turi tinkamai veikti neužvirdamas esant ekstremaliai aukštoms temperatūroms, pakylančioms sistemoje stabdant.

·       Tepimas– skystis turi būti suderinamas su visomis medžiagomis, su kuriomis jis turi kontaktą stabdžių sistemoje, ir turi veikti kaip judančių komponentų, sumontuotų stabdžių sistemos viduje, tepimo priemonė.

Apie stabdžių skystį

Stabdžių skystis gaminamas glikolio pagrindu (išskyrus skystį DOT 5, kuris gaminamas silikono pagrindu). Deja, jis yra higroskopiškas – nuolat gali sugerti ore esančią dregmę. Dėl to dauguma gamintojų rekomenduoja keisti stabdžių skystį kas 2 metus.

Siekiant užtikrinti efektyvų stabdžių veikimą ir išvengti „minkšto“ stabdžių pedalo, skystis turi likti nespūdus. Tačiau skysčiui sugėrus dregmę, jo virimo temperatūra krenta. Tarkime, kad virimo temperatūra nukrito iki 150 °C. Paskui, stipriai stabdant, skysčio temperatūra pasiekė 160 °C. Drėgmė (vanduo), esanti skystyje, virto dujomis (vandens garais). Skysčiai nėra spūdūs, o dujos – spūdžios. Dujos (garai) suslegiamos, stabdžių pedalas „nukrenta iki dugno“, o stabdžiai neveikia.

Priežiūra

Stabdžių skysčio virimo temperatūra turi būti tikrinama kiekvieną kartą atliekant stabdžių sistemos

techninę apžiūrą. Virimo temperatūrai nustatyti naudojami specialūs matuokliai, pvz., stabdžių skysčio saugumo matuoklis.

Stabdžių skystis būna kelių rūšių, kurios skiriasi darbinių temperatūrų diapazonu ir žymimos taip: DOT 3, 4 ir 5.1.

Stabdžių skystis turi atitikti ivairių tarptautinių normų reikalavimus, pvz., FMVSS 16 DOT 3 140/254. Trumpinys „DOT“ reiškia transporto departamentą (JAV normoms). Skaičius „254“ reiškia naujo, neužteršto skysčio virimo temperatūrą, išreikštą Celsijaus laipsniais. Skaičius „140“ reiškia „drėgno“ skysčio virimo temperatūrą. Tai skysčio, kuris sugėrė 3 % vandens (skysčio tūrio, esančio sistemoje), virimo temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais. Šie skaičiai nusako minimalias leistinas skysčio, žymimo simboliu DOT 3, ribas. Jei sistemoje yra skysčio, kuris atitinka tik minimalius reikalavimus, tai yra rizika, kad, jei stabdant pakilusi temperatūra bus per aukšta, vanduo, esantis stabdžių skystyje, užvirs. Tai sąlygoja visišką stabdžių neveiksmingumą, nes, vairuotojui paspaudus stabdžių pedalą, verdant susidarę garai bus suslėgti.

Keitimas

Keičiant stabdžių skystį arba montuojant naujus hidraulikos elementus, reikia naudoti tik naują skystį iš sandariai uždaryto indo. Prieš montuojant bet kokius hidraulikos elementus, būtina visiškai išplauti stabdžių sistemą. Tai užtikrins, kad visi teršalai ir drėgmė bus pašalinti iš stabdžių sistemos ir stabdžiai veiks patikimai.

Jei naudojamas skystis iš nesandaraus arba užteršto indo, gali būti užterštos tarpinės. Dėl to gali užstrigti stabdžių cilindrai arba prasisunkti stabdžių skystis.

Siekiant užtikrinti tinkamą ir visišką sistemos nuorinimą, jei dirba vienas asmuo, rekomenduojama naudoti slėginį nuorinimo įrenginį.

Kai kurios šiuolaikinės stabdžių sistemos turi elektroninius valdymo blokus (veikiančius sistemoje „fly by wire“), kurie atjungia aukšto slėgio kontūrų maitinimą. Šioms sistemoms gali reikėti specialios įrangos ir procedūrų visam stabdžių skysčiui pakeisti (nuorinimo procedūros visuomet turi būti atliekamos pagal gamintojo nurodymus). Tokiais atvejais visišką sistemos nuorinimą galima atlikti prijungus diagnostinį matuoklį. Matuoklis aktyvuoja atskirus siurblio kontūrus, o mechanikas privalo nuspausti stabdžio pedalą ir atsukti nuorinimo varžtą. Procedūra užtikrins visišką sistemos nuorinimą.