Pneumatinė pakaba automobiliuose naudojama net gamykloje. Tačiau daugelio modelių automobilių salonuose tokios galimybės nėra. Ne viskas prarasta: yra keletas gamintojų, kurie gamina vadinamąją pneumatinę pakabą, skirtą montuoti savarankiškai. Kaip tai veikia ir ar tai saugu bei teisėta?

Oro pakaba

„Pneumatinės pakabos“ nėra jokia naujovė – jos buvo užpatentuotos XX a. pradžioje, o Antrojo pasaulinio karo metais jas jau buvo galima rasti amerikiečių sunkvežimiuose. Pagrindinė idėja buvo ta, kad transporto priemonės prošvaisą būtų galima reguliuoti atsižvelgiant į apkrovą. Tokios pat sistemos jau ilgą laiką naudojamos ir šiuolaikiniuose mikroautobusuose bei universaluose.

Gamykloje montuojamos visos pneumatinės pakabos dažniau buvo siejamos su aukščiausios klasės automobiliais. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ su savo „Airmatic“ sistema. Tačiau šiandieninės galimybės leidžia ją įrengti beveik bet kuriame automobilyje. Kaip tai veikia?

Pneumatinė pakaba: kaip ji sukonstruota?

Air ride laisvai verčiama kaip pneumatinė pakaba. Sumontuotos sąrankos principas yra toks pat, kaip ir gamyklinių komponentų, montuojamų aukščiausios klasės automobiliuose. Vietoje spyruoklių yra silfonai, arba vadinamosios pagalvės. Tai spyruoklės elemento atitikmuo, kuris – priklausomai nuo pripūsto slėgio – lemia pakabos aukštį ir standumą.

Mišiniai pneumatinėmis žarnomis sujungti su cilindru. Įprastai rezervuaro talpa yra apie 10-15 litrų (žinoma, tai priklauso nuo komplekto sudėtingumo), o už pripildymą oru (apie 45-50 litrų per minutę) atsakingas nedidelis kompresorius. Oras į cilindrus tiekiamas per elektromagnetinius vožtuvus, valdomus iš automobilio kabinos: jei norime rankiniu būdu keisti nustatymus, arba savarankiškai, atliekant nedidelius pakeitimus, dėl jutiklių prie kiekvieno rato. Jų užduotis – išlyginti prošvaisą, kad automobilis važiuotų vienodame aukštyje.

Važiavimo oru privalumai ir trūkumai. Kiek tai kainuoja?

Šiuo metu pneumatinė pakaba labai dažnai naudojama tiuningui. „Pagalvės“ leidžia sąmoningai sumažinti parodomųjų automobilių prošvaisą, taip sudarant įspūdį, kad automobilis beveik ‚guli‘ ant žemės, o vėl pripūtus oro pagalves neprarandamos valdymo savybės. Jos taip pat dažnai naudojamos visureigiuose ar visureigiuose, siekiant laikinai padidinti prošvaisą. Dar kitose transporto priemonėse tai daugiausia susiję su važiavimo komfortu: pažangesni tiuninguoti komplektai su daugiau jutiklių leidžia beveik nepastebimai „tekėti“ per nelygumus. Tuomet kiekvienas ratas savarankiškai išsilygina, laikydamas kėbulą nepriklausomai nuo pakabos.

Tačiau šis sprendimas, žinoma, turi ir trūkumų. Pirmasis – tai pačios pneumatikos priežiūra ir kontrolė. Silfonams, kaip ir visai vamzdynų sistemai bei rezervuarui, reikia reguliarios priežiūros. Net menkiausias gedimas gali sustabdyti automobilio eismą: sugedus vienai „pagalvei“, automobilis krenta netolygiai ir nebegali važiuoti. Visa tai taip pat susiję su technine priežiūra, kuri yra daug sudėtingesnė nei tradicinių spyruoklių. Gali būti pažeistas ir pats kompresorius: tokiu atveju, nuleidus automobilį, vėl pripūsti oro pagalvių nebebus įmanoma. Pneumatinė pakaba yra kur kas mažiau patvari konstrukcija, todėl ją reikia nuolat prižiūrėti.

Nepamirškime ir kainos. Ši, žinoma, priklauso nuo automobilių modelių ir sistemos sudėtingumo. Visiškai homologuotos ir įteisintos sistemos gali kainuoti nuo 1 iki 2 000 eurų vien už dalis. Montavimas – tai bent kelių dienų darbas kvalifikuotam mechanikui. Taip pat reikia nepamiršti, kad reikia prijungti elektros sistemą.

– Pats montavimas trunka nuo 10 iki 20 darbo valandų. Savo dirbtuvėse už valandą imame apie 50 eurų, o tai sudaro nemažą sumą, priklausomai nuo montuojamo komplekto sudėtingumo“, – komentuoja Piotras, serviso centro Kobyłkoje netoli Varšuvos mechanikas.

Žinoma, tikrai yra pigesnių rinkinių. Tokį komplektą galima surinkti ir savarankiškai: tačiau reikėtų nepamiršti patikrinti homologaciją. Priešingu atveju automobiliui nebus leista dalyvauti eisme.

– Deja, ne visos oro pagalvės turi kelių homologaciją. Todėl pagal įstatymus jų negalima naudoti viešuosiuose keliuose. Vis dėlto mes jas montuojame: daugelis automobilių gaminami tik tam, kad būtų eksponuojami. Tada tokia pakaba, net ir neturinti kelių homologacijos, padeda padaryti didesnį „šou“ arba tiesiog važiuoti su priekaba. Be to, dalys yra daug pigesnės“, – priduria Peteris.

Tradicinės pakabos papildymas: PLS Aircups. Kas tai yra.

Pigesnė alternatyva automobiliams su maža prošvaisa – pneumatinės pakėlimo sistemos (PLS) modifikacija, kitaip vadinama „oro taurėmis“. Tai standartinių spyruoklių priedas, leidžiantis laikinai šiek tiek (apie 5 cm) pakelti automobilį ir įveikti kliūtį.

Tačiau šis sprendimas yra daug mažiau universalus: oro taurės neleidžia automobiliui važiuoti pripūstu slėgiu, todėl šios modifikacijos teikiamos galimybės baigiasi automobilio manevringumo padidinimu.

Apibendrinimas: ar pneumatinė pakaba yra saugi? Ar verta montuoti pneumatinę važiuoklę

Pneumatinė pakaba yra labai įdomi automobilio modifikacija. Rinkiniai leidžia padidinti automobilio universalumą, o žaidimas su prošvaisa priklauso tik nuo jūsų pageidavimų: ar tai būtų įspūdingas automobilių nuleidimas parodoms, ar jų pakėlimas įveikti sudėtingesnes vietoves.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad važiavimas oru susijęs su didelėmis išlaidomis ir nuolatine pakabos „priežiūra“. Mišiniai yra labai jautrūs pažeidimams, o menkiausias gedimas reiškia automobilio sustabdymą ir brangiai kainuojantį sudėtingos sistemos aptarnavimą.

– Pneumatinei pakabai reikia skirti ypatingą dėmesį, o prieš žiemą labai svarbu patikrinti silfonus. Savo klientams rekomenduoju techninę priežiūrą ir patikrą atlikti kaskart keičiant tepalus – tada lengva prisiminti reguliarumą ir tai nereikalauja ypač daug logistikos“, – apibendrina mechanikas.

Ar saugu tai daryti? Žinoma. Patvirtinta pneumatinė pakaba daugelyje automobilių naudojama nuo pat gamyklos. Toks sprendimas susijęs ir su komfortu, nes gerai sureguliuota sistema leidžia nepalyginamai geriau sugauti nelygumus nei standartinės spyruoklės ar lapinės spyruoklės.