Žvelgiant  į visus Japonijos gamyklų skandalus, gali kilti pagunda manyti, kad tai domino efektas, kurio pradžia yra „Kobe Steel“. Sukčiavimo, trūkumų ir skandalų banga išsiliejo pro automobilių gamintojų ir jų sudedamųjų dalių duris.

Tai prasidėjo vienu iš didžiausių plieno gamintoju

Spalio pradžioje buvo atskleistos „Kobe Steel“ problemos dėl kokybės kontrolės duomenų klastojimo, kad produktai atitiktų automobilių, aviacijos, kosmoso pramonės ar gynybos pramonės klientų technines specifikacijas. Po kelių dienų bendrovė prisipažino klastojusi duomenis apie geležies, aliuminio ir vario liejinius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Kobe Steel“ gaminiai neatitiko sutarčių su rangovais priimtų standartų.

Iš pradžių buvo 200 bendrovių, kurios galėjo tapti klastotės aukomis, tačiau šis skaičius oficialiai padidėjo iki maždaug 500, įskaitant kelis automobilių gamintojus: „Daimler“, „Toyota“, „Subaru“, „Mazda“, „Mitsubishi“. „Kobe Steel“ didelės pasekmės palies ne tik Japonijos vyriausybę, bet ir klientus bei akcininkus.

„Nissan“ kokybės kontrolės problemos, tokios pat, kaip ir „Subaru“

Po „Kobe Steel“ atėjo laikas kitai Japonijos kompanijai – „Nissan“. Šiuo atveju dokumentai taip pat buvo suklastoti. Problemos su „Nissan“ gamyklų automobilių kokybės patikrinimu, tęsėsi mažiausiai 20 metų ir buvo susijusios su negebėjimu laikytis savo galutinių pagamintų automobilių kokybės kontrolės procedūrų. Todėl gamintojas dvi savaites sustabdė vidaus gamybą.

Baigiamajame etape  gamybos linijų inspekciją atlikdavo nesertifikuoti technikai. Bendrovėje atliktas auditas neišaiškino situacijos. Pažeidimai, turėjo iššaukti minimum spaudimą didinti gamybos ir tikrinimo efektyvumą bei prastą komunikaciją gamyklose. Tikrinimo procesas apima tik transporto priemones, pagamintas Japonijos vidaus rinkai, nes eksportui skirtos prekės turi atskirą kokybės kontrolės skyrių.

Panašūs incidentai taip pat buvo užfiksuoti „Subaru“. Automobilių gamintojas atliko aptarnavimo kampaniją dėl to, kad „Gunma“ gamykloje pagamintų automobilių kokybei kontroliuoti buvo samdomi nekvalifikuoti darbuotojai. Tokia akcija apėmė 255 tūkst. transporto priemonių.

Firma nesuko galvos dėl  tų  taisyklių pažeidimų ir naudojosi tokia praktika daugiau nei 3 dešimtmečius.

„Mitsubishi“ pasekė „Kobe Steel“ pavyzdžiu

Japonijos kompanijai ilgą laiką ramybės nedavė praėjusių metų kompromisas dėl išmetamųjų dujų kokybės matavimų. Nors tai nebuvo VAG dyzelinių variklių grupės mastai, ji priversta bendradarbiauti su „Nissan“, kuri perėmė 34 % „Mitsubishi“ akcijų. Kaip matote veltui, nes prasidėjo dar vienas skandalas.

„Mitsubishi Materials“, kuri yra grupės dukterinė įmonė, suklastojo informaciją apie produktus automobilių, elektros ir lėktuvų pramonėje. Trys įmonės padaliniai yra susiję su pažeidimais. Pirmasis iš šių „Mitsubishi Cables atvejis susijęs su guminėmis sandarinimo medžiagomis, naudojamomis metalinėms detalėms sujungti, kurios klientams buvo pristatytos nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Bendrai šie duomenys buvo klastojami 2,5 metų.

Medžiagos buvo pristatytos 229 įmonėms, iš jų 7 automobilių gamintojams. Kitas „Mitsubishi Shindoh“ padalinys padarė sukčiavimą varinių komponentų specifikacijoje, kurią gamintojas pateikė 29 įmonėms. Pažeidimai atsirado ir aliuminio skyriuje – įmonė pardavinėjo žemesnės kokybės gaminius nei aprašyta specifikacijoje.

„Toray Hybrid Cord“ klastojimas tik ledkalnio viršūnė?

„Toray Hybrid Cord“ jau aštuonerius metus klastojo dalių specifikacijas automobilių pramonei. Atsakingas už kokybės kontrolės rezultatų manipuliavimą turėjo būti  „Toray Hybrid Cord“, kuri yra „Toray Industries“ filialas departamento vadovas – firma gamino padangų ir kitų gumos elementų, naudojamų automobilių gamyboje, medžiagas. Rezultatų klastojimas tęsėsi nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn.

Japonijos gamyklose aptiktos padirbtos prekės jau atneša nuostolius, mažėjant  atskirų bendrovių akcijų kainoms. Tačiau tai gali nesibaigti tik tuo ir išsivystyti pasaulinė patikimumo krizė. Techniniai trūkumai gali sukelti labai didelių nuostolių japonų gamykloms. Aprašyta tik dalis automobilių pramonės, o šių skandalų apimtys yra daug didesnės ir apima įmones, susijusias su įvairiais pramonės sektoriais.