Europos naudotų automobilių rinka, kurios vertė 2024 metais siekė 635 milijardus eurų, vis dar yra itin pažeidžiama sukčiavimo atžvilgiu. Pagal ataskaitą, 2024 metais 4,9% transporto priemonių turėjo klastotus ridos duomenis, o net 40% nešiojo ankstesnių pažeidimų pėdsakus. Spidometrų klastojimas sukelia metinius nuostolius, vertinamus maždaug 5,3 milijardo eurų, kai daug atvejų lieka neatskleidų. Be finansinių nuostolių, paslėpta pažeidimų istorija kelia realų pavojų vartotojų saugumui antrinėje rinkoje.

Ridos klastojimas kainuoja Europai milijardus

Rokas Medonis, carVertical generalinis direktorius, paskelbęs nurodytą ataskaitą, nurodo, kad sukčiai naudojasi asmens duomenų apsaugos teisės aktais, galiojančiais kai kuriose ES valstybėse narėse. Bendras duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) labai plačiai apibrėžia asmens duomenis, kas apsunkina transporto priemonių duomenimis operuojančių įmonių galimybes dalintis informacija, net esant minimaliam privatumo pažeidimo pavojui.

– Vien lėšų nepakanka – mums reikia daugiau laisvės naudojant duomenis, ypač ten, kur yra informacijos spragos, pavyzdžiui, keičiantis automobilio savininkui. Kai automobilis patenka pas naują savininką, duomenys apie jį dažnai „lieka užpakalyje”, nors pirkėjas vis dar turi teisę žinoti, ką perka. Informacija turi sekti transporto priemonę – todėl būtina sutvarkyti duomenų sistemas ir užtikrinti jų sklandų judėjimą keičiantis savininkui – paaiškina Medonis.

Nepaisant narystės EUCARIS (Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacijos sistema), tokios šalys kaip Vokietija, Italija, Belgija ar Nyderlandai riboja transporto priemonių istorijos duomenų teikimą eksportuojant jas. Vokietija, kuri yra didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja ES, riboja prieigą prie informacijos, remdamasi BDAR, nepaisant pažangių registracijos sistemų. Panašiai elgiasi Belgija ir Nyderlandai, kurie nepaisant veiksmingų sprendimų, tokių kaip „Car-Pass” ar „Nationale Auto Pas”, įdiegimo, pilnai neteikia šių duomenų eksportuojant, rizikuoja kitų ES šalių vartotojų saugumu. Italija taip pat nesidalija reguliariai duomenimis apie naudotų transporto priemonių pažeidimus. Tokia politika silpnina visueuropinę vartotojų apsaugą ir kerta bendros rinkos principus, ypač skaudžiai paveikdama Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios dažnai importuoja transporto priemones iš šių valstybių.

Ataskaita rodo, kad skaidrumas ir privatumas gali egzistuoti kartu, ko pavyzdys yra Skandinavijos šalys. Švedija ir Suomija rado pusiausvyrą, apsaugodamos tiek vietinių, tiek užsienio vartotojų interesus. Dėka transporto agentūrų, tokių kaip Transportstyrelsen Švedijoje ir Traficom Suomijoje, pirkėjai gali lengvai gauti transporto priemonės istoriją (ridą, savininkus, apžiūras) pagal registracijos numerį, net kai automobilis palieka šalį. Taip pat Jungtinė Karalystė viešai teikia duomenis apie transporto priemones, palaikydama išplėtotą techninių apžiūrų rinką.

Siekdama apsaugoti savo piliečius, ES turi apibrėžti ir suvienodinti Duomenų akto, Atvirų duomenų direktyvos ir BDAR santykius. Skaidrūs, visos ES mastą apimantys transporto priemonių duomenų prieinamumo principai leis apriboti sukčiavimą, atkurti pasitikėjimą ir palaikyti sąžiningos skaitmeninės ekonomikos plėtrą.

Aiškesni teisės aktai ir geresnis duomenų mainų procesas apsaugos pirkėjus, parems sąžiningas įmones ir sustiprins Europos skaitmeninę ekonomiką. Klausimas yra, ar svarbiau apsaugoti duomenis, kurie neatskleidžia asmeninės informacijos, bet padeda suprasti faktinę automobilio techninę būklę, ar galbūt apsaugoti pardavėjus, kurie nori paslėpti esminius faktus? – apibendrina Rokas Medonis.