Tipiniai vandens pompų gedimai ir jų priežastys

26 spalio 2011, 22:00

Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Aušinimo skysčio siurblys – variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Dėl šios priežasties gali būti reikalingas ir rimtesnis variklio remontas bei netikėtos didelės išlaidos automobilio savininkui.

Yra nemažai faktorių, kurie gali įtakoti vandens pompos gedimą, todėl būtina įsitikinti, jog pats siurblys yra tinkamai sumontuotas bei yra tvarkingi kiti mazgai ir jų elementai, su kuriais siurblys turi tiesioginį veikimo kontaktą.

Pateikiame dažniausiai pasitaikančius aušinimo skysčio pompų gedimus, to priežastis ir galimas pasekmes:

Per didelis dirželio įtempimas arba dirželio sudilimas – nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant škyvo. Priežastis: per didelis dirželio įtempimas arba sudilusio dirželio nepakeitimas laiku, kurį reikia keisti kaskart keičiant aušinimo skysčio siurblį.

 

 

 

Netinkamas dirželio uždėjimas – sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo. Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti ar teisinga diržo eiga. Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Priešingu atveju, dėl naujai pakeisto diržo stangresnio įtempimo, labiausiai susidėvėjusi dalis gali sugesti anksčiau laiko ir įtakoti diržo nuslydimą nuo perdavimo sistemos elementų.

  

 

 

 

 

 

 

 

Disbalansinė kitų besisukančių detalių eiga – tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis. Jei nebus pakeista tokio tipo pažeista dalis, tai gresia priešlaikiniu aušinimo skysčio siurblio gedimu.

Nuotraukoje parodytas guolio gedimas, kuris atsirado dėl vandens pompos sparnuotės disbalanso.

 Ventiliatoriaus termomovos disbalansas, kuris įtakojo aušinimo skysčio siurblio guolio gedimą.

 

 

Nežymus aušinimo skysčio ištekėjimas – tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1 – 3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku. Siekiant, jog vartotojas nepastebėtų ištekėjimo, naujausi siurbliai turi ištekėjimo rezervuarą, kuriame dėl pastarojo atvejo išbėgęs skystis išgaruoja be žymaus pėdsako.

 

 

 

Žymus aušinimo skysčio ištekėjimas – pastovus bei dideliais kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. To pasekmėje, padidėjus slėgiui aušinimo sistemoje, neretai sugadinama vandens pompos membrana.

Aušinimo skysčio siurblio sparnuotės mechaniniai pažeidimai – dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Būtina įsitikinti, jog aušinimo sistema buvo tinkamai išplauta ir išvalyta prieš pilant naują aušinimo skystį į aušinimo sistemą.

Netinkamo skysčio naudojimas aušinimui – tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija. Ši pasekmė gali atsirasti dėl to, jog yra naudojamas netinkamas arba ne toks, koks turi būti pagal automobilio gamintojo rekomendacijas nurodytas, skystis aušinimui.

 

 

Nuotraukas ir tekstą pateikė kompanija Metelli.

Komentarai

Komentarų nėra. Būkite pirmas!