Kia Stinger – vienas ryškiausių automobilių Korėjos gamintojo istorijoje. Sportinis liftbekas turėjo ne tik konkuruoti sportinių gran turismo automobilių segmente, bet ir atjauninti gamintojo, daugiausia siejamo su prieinamos kainos vidutinės klasės automobiliais, įvaizdį. Nepaisant daugelio neginčijamų privalumų, rinkoje modelis didelės sėkmės nesulaukė. Ar dėl to kalti jo gedimai?

Nuotr. Kia

Šiuo metu Stinger išgyvena antrąją jaunystę… bent jau internete. Viską lėmė socialiniuose tinkluose itin aktyvi lenkų pora – Bianka ir Filip Chajzer. Vis dėlto apsieikime be komentarų ir iškart pereikime prie straipsnio herojaus.

Stinger rinkoje pasirodė 2017 m. pabaigoje. Kuriant šį išskirtinį liftbeką dalyvavo, be kita ko, buvęs Audi dizaino vadovas Peter Schreyer ir anksčiau BMW M techniniame skyriuje dirbęs Albert Biermann. Dėl gana įspūdingų matmenų (ilgis – 483,1 cm, plotis – 186,9 cm, aukštis – 140 cm) ir išraiškingos išvaizdos, primenančios itališkus Maserati projektus, Stinger sensta oriai ir vis dar išsiskiria gatvėse.

Prieš atnaujinimą Kia Stinger variklių gamą sudarė du benzininiai ir vienas dyzelinis variklis. Bazinis variantas buvo eilinis keturių cilindrų 2.0 T-GDi (G4KL) su Twin-Scroll turbokompresoriumi, išvystantis 255 AG ir 353 Nm sukimo momentą (galinių ratų pavara), o galingiausia versija – V6 biturbo 3.3 T-GDi (G6DP) – išvystė 370 AG ir 510 Nm (visų ratų pavara). Rečiausiai klientų rinktas variantas (apie 4 % modelio pardavimų) buvo dyzelinis 2.2 CRDi su kintamos geometrijos menčių turbokompresoriumi (VGT) – 200 AG ir 440 Nm, siūlytas tiek su galinių ratų, tiek su 4×4 pavara. Galią perdavė 8 pavarų automatinė pavarų dėžė (A8LR1 – 2.0 ir 2.2 varikliams, sustiprinta A8TR1 – 3.3 varikliui).

Svarbu tai, kad 2018 m. rugsėjį įsigaliojus griežtesniam Euro 6c standartui (dešimt kartų sumažinta išmetamų kietųjų dalelių skaičiaus PN riba) ir naujam WLTP bandymų ciklui (vietoj ankstesnio NEDC), Kia turėjo pritaikyti benzininius variklius prie atnaujintų aplinkosaugos reikalavimų. Buvo įdiegti GPF filtrai, pakeista programinė įranga ir variklių valdymo žemėlapiai. Siekiant palaikyti optimalią išmetamųjų dujų temperatūrą, reikalingą GPF filtro savaiminiam išsivalymui, aukštesniuose sūkiuose pakeista kuro ir oro mišinio sudėtis, todėl sumažėjo abiejų variklių galia. Dviejų litrų variklis nuo šiol išvystė tik 245 AG, o V6 – 366 AG.

2020 m. rugpjūtį Stinger buvo atnaujintas. Išvaizda pakito nežymiai (nauji LED žibintai, atnaujintas galinių žibintų piešinys, ryškesnis difuzorius, didesni išmetimo sistemos antgaliai ir kt.), o salone atsirado didesnis 10,25 colio centrinis ekranas, pakeitęs ankstesnį, jau pasenusį 8 colių ekraną, taip pat ambientinis apšvietimas. Vis dėlto variklių gama apribota tik 3,3 l V6, išlaikiusiu ankstesnius parametrus. Rinkos požiūriu verta paminėti, kad JAV į pasiūlą pateko 2.5 T-GDi variklis (apie 304 AG ir 422 Nm), pakeitęs dviejų litrų benzininį variklį.

Deja, sportinio liftbeko gamyba galutinai baigta 2023 m. (paskutinius užsakymus buvo galima pateikti iki 2022 m. rudens). Kodėl Stinger karjera rinkoje buvo tokia trumpa? Korėjiečiai priėjo išvadą, kad toliau jį siūlyti nėra didelės ekonominės prasmės – nepaisant labai gerų atsiliepimų, pardavimai buvo gana menki. Be to, kilo nemažų abejonių, ar V6 variklis atitiks išmetamųjų teršalų normas, ir su tuo susijusių galimų baudų gamintojui. Galiausiai Kia, kaip ir kiti gamintojai, ėmė vadovautis elektrine automobilių pramonės ateities vizija. Taigi dar 2022 m. gamintojas pristatė EV6 modelio sportinę GT versiją, kuri tam tikra prasme turėjo tapti dvasine Stinger įpėdine.

Kia Stinger – gedimai ir trūkumai

Kia Stinger – stebėtinai vykusi konstrukcija. Varikliai naudotojų paprastai vertinami labai teigiamai, ypač V6. Gedimų požiūriu labiausiai ieškomi minėti gamybos pradžios 3.3 T-GDi (G6DP) varikliai, t. y. be GPF filtro – nėra rizikos, kad jis užsikimš, be to, pati išmetimo sistema skamba šiek tiek geriau. Kita vertus, kai kuriuose iš jų problemų kėlė variklio valdymo blokas (ECU) – tai pasireiškė galios praradimu ar netolygiu darbu tuščiąja eiga. Neišvengta ir gamybos broko – nekokybiškas pasirodė kairiojo turbokompresoriaus alyvos tiekimo vamzdelis. Todėl 2024 m. paskelbta serviso kampanija, kuri vien Lenkijoje apėmė 1018 automobilių. Kai kurie savininkai pranešė ir apie paties kairiojo turbokompresoriaus problemas, pasireiškiančias galios sumažėjimu, dūmavimu, stiprėjančiu švilpimu ir alyvos pėdsakais įsiurbimo sistemoje.

Bazinis Theta II šeimos 2.0 T-GDi (G4KL) variklis taip pat neblogai atlaikė laiko išbandymą. Svarbiausia, kad jo reputacija daug geresnė nei senesnių atmosferinių Theta variklių, montuotų kituose koncerno modeliuose – daugelyje jų dėl gamyklinio broko, už kurį buvo atsakingos JAV gamyklos, prasisukdavo alkūninio veleno guolių įdėklai. Laimei Stinger savininkams, jų varikliai buvo gaminami Korėjoje, kur technologinis procesas, žinoma, buvo aukštesnio lygio. Vis dėlto dažniausia šių variklių problema – anglies nuosėdų kaupimasis ant įsiurbimo vožtuvų. Savininkams nervų gadino ir aukšto slėgio kuro siurblys. Šiuo atveju Kia taip pat vykdė serviso akciją, kuri apėmė automobilius, pagamintus nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. sausio 20 d.

Kalbant apie dyzelinį 2.2 CRDi variklį, jam būdingos tipiškos „dyzelinės“ problemos – užsikemšantis DPF filtras ir nuosėdų kaupimasis EGR vožtuve. Žinoma, tai daugiausia aktualu automobiliams, važinėjantiems trumpais atstumais. Be to, nemalonumų gali sukelti turbokompresorius, kurio pirmieji nusidėvėjimo požymiai gali pasireikšti jau esant maždaug 80 000 km ridai.

Iš kitų Stinger negalavimų reikia paminėti stabdžių problemas, ypač automobiliuose su V6 varikliais ir Brembo stabdžių sistema. Stabdžiai dažnai greitai perkaisdavo, mušdavo diskai, per greitai dildavo trinkelės. Vis dėlto tai daugiausia lėmė agresyvus savininkų vairavimo stilius, o ne kokybės trūkumai. Grubaus elgesio nemėgsta ir priekiniai amortizatoriai. Nepatikimi pasirodė ir oro kondicionieriaus kompresoriai (kai kuriais atvejais gedimai užfiksuoti jau po 50 000 km). Tačiau 8 pavarų automatinei pavarų dėžei didesnių priekaištų nėra. Retkarčiais savininkai skundėsi trūkčiojimais perjungiant pavaras (ypač dar neįšilus pavarų dėžei).

Ar verta pirkti Kia Stinger?

Korėjietiškas liftbekas – pasirinkimas tiems, kurie mėgsta išsiskirti ir yra pavargę nuo vokiškų automobilių. Be to, rimtesnės techninės problemos šio modelio aplenkė, todėl jo eksploatacija neturėtų reikalauti dažnų apsilankymų servise. Vis dėlto reikėtų saugotis egzempliorių, kuriems anksčiau buvo atliktas čiptiuningas (daug 2.0 variklio automobilių savininkų ryžosi tokiam žingsniui). Dėl sportinio modelio charakterio akivaizdi rizika – didesnės ridos variklių nusidėvėjimas. Nors abiejuose benzininiuose varikliuose sumontuota patvari paskirstymo grandinė, kai kuriais atvejais ją teks keisti. Verta atkreipti dėmesį ir į automobilius, kurių savininkai alyvą keitė dažniau, nei rekomendavo gamintojas (kas 8000–10 000 km vietoj rekomenduojamų 15 000 km).