Stabdžių diskų gedimai ir jų priežastys

Netaisyklingai veržiant ratų varžtus, gali įtrūkti stabdžių disko tvirtinamoji dalis

Gedimo aprašymas:

Įtrūkusi stabdžių disko tvirtinamoji dalis.

Gedimo požymiai ir jų priežastys:

Pagrindinis stabdžių diskas prie stebulės tvirtinamas varžtais, kuriais užveržiami ratai. Jeigu veržiant ratą nesilaikoma darbų eiliškumo arba užveržimo momentas per ilgas, stabdžių diskas ir ratų stebulės sandūros plokštuma deformuojama. Dėl šios priežasties atsiranda vibracija – ją galima pastebėti po montavimo, kai važiuojant nuspaudžiamas stabdžių pedalas. Vibracija gali būti vienintelė juntama netaisyklingo montavimo pasekmė. Blogiausiu atveju gali įtrūkti stabdžių disko tvirtinamoji dalis.

Užveržiant ratą varžtais būtina laikytis darbų eiliškumo:

• Esant 4 veržimo varžtams, užveržiame juos įstrižai;

• Esant 5 veržimo varžtams, užveržiame kas antrą varžtą ir taip prisukame visus 5;

• Varžtus, suveržiančius ratą, prisukame bent 2 apsukimais. Baigiant veržti reikia naudoti dinamometrinį raktą – pneumatinis netinka.

Tvirtinamoji dalis gali įtrūkti dėl per ilgo stabdžių disko fiksavimo varžto sukimo momento

Gedimo aprašymas

Stabdžių disko tvirtinamoji dalis įtrūkusi prie fiksavimo varžto angos.

Gedimo požymiai ir jų priežastys:

Varžtas stabdžių diskui užfiksuoti, atsižvelgiant į rato stebulę, turi užtikrinti stabdžių diskų stabilumą. Šis varžtas nėra skirtas stabdžių diskui pritvirtinti. Tokią funkciją atlieka kiti varžtai.

Jei fiksavimo varžtas bus sukamas ilgiau nei įprasta, stabdžių disko ir rato stebulės sandūros plokštuma gali būti deformuota. To pasekmė – vibracija, tiesiogiai juntama po montavimo, kai važiuojant nuspaudžiamas stabdžių pedalas. Be to, gali įtrūkti stabdžių disko tvirtinamoji dalis.

Patarimai:

Jeigu neįsivaizduojate, koks turi būti stabdžių disko fiksavimo varžto sukimo momentas, susisiekite su įgaliotais remontuojamo automobilio atstovais ir sužinokite šią informaciją. Užverždami fiksavimo varžtą visados naudokite dinamometrinį raktą.

Stabdžių disko ir rato stebulės sandūros plokštumos nešvarumai, gedimai ir korozija

Gedimo aprašymas

Stabdžių disko tvirtinamoji dalis su rato stebule susiliečia ne per visą paviršių. Matomos tik abiejų paviršių sandūros vietos.

Gedimo požymiai ir jų priežastys:

Stabdžių disko tvirtinamųjų dalių ir rato stebulės sandūros paviršiuje gali atsirasti nešvarumų, rūdžių ar gedimų, kilusių dėl svetimkūnių, montuojant pakliuvusių tarp darbinių plokštumų. Dėl to stabdžių disko ir ratų stebulės sukimosi ašys nesusiliečia taip, kaip turėtų, tad stabdžių disko ašinis mušimas būna per didelis. Kuo dažniau stabdoma, tuo labiau stabdant juntama ir girdima vibracija, be to, stabdžių diskas ir trinkelė susidėvi netolygiai. Visa tai gali sukelti kitus stabdžių sistemos gedimus, be to, mažėja stabdymo veiksmingumas.

Patarimai:

Stabdžių disko tvirtinamųjų dalių ir rato stebukės sandūros plokštumos turi būti montuojamos švarios, be rūdžių, svetimkūnių ir akivaizdžių mechaninių pažeidimų, pvz. smūgių pėdsakų. Darbines plokštumas taip pat rekomenduojama sutepti specialiai tepalais, apsaugančiais metalą nuo korozijos ir kitų neigiamų darbinės aplinkos veiksnių.

Vibracija stabdant, kai stabdžių diskas dar neįkaitęs

Vieną kartą apsisukus stabdžių diskui, kinta to rato diskinių stabdžių stabdymo momento vertė, nors vairuotojas nuolat spaudžia stabdžių pedalą, taigi trinkelių spaudimo jėga prie stabdžių disko darbinio paviršiaus yra stabili.

Stabdymo momento vertė pakinta, kai storis tarp apsisukančio stabdžių disko darbinio paviršiaus ir prie jo prispaudžiamų stabdžių trinkelių yra nevienodas. Nuo 0,012 iki 0,015 mm storio skirtumai jau gali sukelti stabdymo momento vibraciją.

Jei ištiestume stabdžių disko darbinį paviršių (pav. A), pamatytume, kad jis nevisiškai plokščias. Tai normalu, nes kiekvieno stabdžių disko paviršius rodo ašinį mušimą (pav. B), kurio maksimali vertė lygi b0max. Akivaizdu, kad nepageidaujamų pasekmių nekyla tik tada, kai ašinio mušimo vertė yra mažesnė arba lygi priimtinai mušimo vertei.

Stabdžių diskas gali trintis į stabdžių trinkeles dėl šių priežasčių:

• Netaisyklingo stabdžių trinkelių išlinkimo – dėl to tarp jų yra mažas tarpas.

• Stabdžių disko ašinio judėjimo tarp stabdžių trinkelių.

Taigi, laikui bėgant stabdžių disko storis gali sumažėti nusitrynus jo medžiagai.

Jei d1 reiškia naujo stabdžių disko darbinio paviršiaus storį, tai d2 – minimalų stabdžių disko storį, kai medžiaga jau nusitrynė, tai skirtumas tarp d1 ir d2 yra maksimalus stabdžių disko storio skirtumas. Stabdžių disko darbinį paviršių galima apdirbti – taip bus pašalintas storio skirtumas. Apdirbus stabdžių disko paviršius bus d3 storio.

Esant stabdymo momento vibracijai, kol stabdžių diskas dar neįkaitęs, atsiranda tokie veiksniai:

• Stabdžių pedalo vibracija;

• Vairo vibracija stabdant;

• Pakabos ir kėbulo vibracija stabdant;

• Nesubalansuoti ratai;

• Netolygus stabdžių disko darbinis paviršius;

• Sunkiai juda stūmoklis diskinių stabdžių apkaboje.

Stabdymo momento vibraciją, kol stabdžių diskas dar neįkaitęs, lemia:

• Iš netinkamų medžiagų pagamintos stabdžių trinkelės (prastos kokybės);

• Susidėvėję stabdžių apkabos elementai.

Per stabdymo momento pulsaciją susidariusiai vibracijai palankūs šie veiksniai:

• Per daug laisva pakaba;

• Blogai nustatyta tam tikros ašies ratų geometrija.

Gedimo aprašymas

Kai per vieną stabdžių disko apsisukimą būna pasiekta aukšta temperatūra, kinta to rato stabdymo vertė, nors vairuotojas nuolat spaudžia atbdžių pedalą, taigi ir stabdžių trinkelių spaudimo jėga yra stabili. Skirtingai nei kalbant apie stabdymo momentą, kai stabdžių diskas dar neįkaitęs, ši vibracija pasireiškia tik įkaitus stabdžių diskams.

Stabdžių gedimo požymių galima ir nepastebėti, nebent yra tam tikrų sąlygų:

• Važiuojama kalnuose;

• Dažnai važiuojama dideliu greičiu ir staigiai stabdoma;

• Dažnai stabdomas perkrautas automobilis.

Tokiose situacijose stabdžių diskas labai įkaista (nuo 600 iki 700 laipsnių ar net daugiau), todėl kai kur stabdžių trinkelės gali trintis į stabdžių diską. Dėl nutrinto disko stabdymo momentu ir atsiranda vibracija.

Esant stabdymo momento vibracijai, kai stabdžių diskas jau įkaitęs, atsiranda šie veiksniai:

• Stabdžių pedalo vibracija;

• Vairo vibracija stabdant;

• Pakabos ir kėbulo vibracija stabdant.

Ataušus stabdžių diskams ir keliskart tolygiai sustabdžius šie požymiai turėtų išnykti. Jeigu neišnyksta ir kyla įtarimas, kad stabdžiai labai perkaito, rekomenduojama juos patikrinti.

Stabdžių diskams įkaisti iki didesnės nei leidžiama temperatūros, kai stabdžių trinkelių medžiaga trinasi į stabdžių diską, palankios šios sąlygos:

• Deformacija ir stabdžių disko darbinio paviršiaus ašinis mušimas;

• Diskinių stabdžių apkaboje užblokuojamas stūmoklis, kai stabdžių elementai yra įkaitę;

• Per ploni stabdžių diskai;

• Per plonos stabdžių trinkelės.

Stabdžių diskas gali perkaisti ir dėl šių priežasčių:

• Stabdžių disko matmenys ir medžiagos neatitinka gamintojo reikalavimų;

• Netinkamo tipo ar blogos kokybės stabdžių trinkelės;

• Susidėvėję stabdžių elementai (tai gali sukelti vibraciją).

Palankias sąlygas vibracijai, atsirandančiai dėl stabdymo momento pulsacijos, kai stabdžių diskas jau įkaitęs sudaro šie veiksniai:

• Per laisva pakaba;

• Blogai nustatyta tam tikros ašies ratų geometrija.

Patarimai:

1. Ant stabdžių disko nuo trinkelių medžiagos atsiradę nešvarumai dažniausiai pasišalina esant normalioms stabdymo sąlygoms (t.y. tada, kai nekyla stabdžių disko temperatūra).

2. Jei diskas perkaito stipriai arba nusitrynusi stabdžių trinkelių medžiaga nenusivalė savaime, tada galima bandyti tokį stabdžių diską tekinti, bet tai gali būti labai sunku (padidėja stabdžių disko medžiagos kietumas, nes susidaro martensitas – persotintas anglies tirpalas alfa geležyje).

3. Dėl saugumo būtina pakeisti stabdžių diską, jei yra stabdžių trinkelių medžiagos likučių.