Skirstymo veleno padėties jutiklis sumontuotas variklio galvutėje ir nukreiptas link skriemulio, kuris pritvirtintas prie skirstymo veleno. Remiantis jutiklio signalu, variklio valdiklis (ECU) nustato veleno kampą. Tai leidžia atpažinti, kuriame veikimo takte yra cilindras.

Alkūninio veleno padėties ir greičio jutiklis sumontuotas ant variklio bloko ir nukreiptas link skriemulio, kuris pritvirtintas ant alkūninio veleno.

Alkūninio veleno padėties ir sukimosi greičio jutiklis leidžia variklio valdikliui (ECU) nustatyti stūmoklio padėtį pasirinktame cilindre, palyginus su jo viršutiniu rimties tašku (GMP), ir išmatuoti variklio alkūninio veleno greitį – tiek vidutinį, tiek momentinį.

Indukcinis jutiklis (MPU)

Plačiai naudojami ir labai tikslūs alkūninio veleno padėties ir sukimosi greičio indukciniai jutikliai, taip pat magnetoresistoriniai skirstymo veleno padėties jutikliai.

Jutikliai ant jutiklio korpuso turi jungties lizdą arba su jungtimis užbaigtus laidus. Juos galima lengvai pritaikyti įvairių specifikacijų varikliams ir surinkimo sąlygoms.

Indukciniai jutikliai turi skirtingą ritės vijų skaičių, dėl to galima dirbti su skirtingo skersmens skriemuliais; skirtingai išdėstyti O-žiedai ir formuojamas flanšas.

Magnetoresistorinis jutiklis (MRE)

Kompaktiškos konstrukcijos ir didelio efektyvumo alkūninio veleno padėties ir sukimosi greičio bei skirstymo veleno padėties jutikliai leidžia sumažinti kenksmingų išmetamųjų dujų komponentų išmetimą ir sutaupyti degalų (tai sumažina išmetamo CO2 kiekį)

Korpusas be jungčių ir elektroniniai sujungimai be litavimo sukuria patvarią konstrukciją. Iš skirstymo veleno ir alkūninio veleno padėties jutiklių gautą informaciją variklio valdiklis (ECU) naudoja degalų įpurškimo laiko ir uždegimo laiko nustatymui kontroliuoti. Jutiklio gedimo požymis yra variklio gesimas ar negalėjimas užvesti.