Slėgio jutikliai, dar vadinami sensoriais, yra prietaisai, skirti parodyti automobilio padangos slėgį. Paprastai jie yra ant ratlankio (kartu su vožtuvu), o kai kuriais atvejais ir padangų viduje.`

Originalius jutiklius (OE IR OEM), pakaitalus (OE-R), taip pat universalius jutiklius galima rasti rinkoje.

OE jutikliai (Original Equipment) yra skirti pirminiam surinkimui su automobilio gamintojo logotipu. OEM jutikliai (Original Equipment Manufacturer) yra jutiklių gamintojo jutikliai, pažymėti firmos logotipu.

Rinkoje mes taip pat sutinkame pakaitalus OE-R (Original Eqipment Replacement), kurie turi panašias savybes kaip ir OE bei OEM, bet kilę iš kito šaltinio. Paprastai jie yra pigesni, ne visada turi tokią ilgalaikę bateriją.

Visi šie jutikliai užprogramuoti tam tikram automobilio modeliui, serijai ar kelioms automobilių serijoms.

Kitokia situacija yra su universaliais jutikliais. Universalų jutiklį galima užprogramuoti beveik kiekviename automobilyje, esančiame rinkoje. Ką tai reiškia, kad kiekviename automobilyje? Tai reiškia, kad niekada nebus pasiektas maksimumas, kadangi kaskart rinkoje atsiranda vis naujų automobilių. Įrankių „Ateq VT 56“ ir „Bartec Tech 500“ tipo gamintojai nuolat dirba atnaujindami produktus, kurie pateikiami keletą kartų per metus, pridedami po keletą naujų pozicijų. Tuo pačiu metu jutiklių gamintojai,  tokie kaip „Schrader“, „Huf“ ar „Hamaton“, taip pat dirba su produktais, siekdami kuo daugiau aprėpti rinkos. Paskutinis „Schrader“, modelis Ez-Sensor 2.0, yra pritaikytas apie  96 % europietiškų automobilių. „T-Pro Hybrid“ firmos hibridas „Hamaton“ – 90 %. Panašiai yra ir su HUF.6

Universalius jutiklius galima suskirstyti į tris tipus dėl skirtingos technologijos. „Schrader“ tipo jutikliai yra „švarūs“, kurie programuojami naudojant  įrangą („Ateq“, „Bartec“).

Norint priderinti jutiklį prie automobilio, reikia žinoti tris dalykus: automobilio markę, modelį ir jo pagaminimo metus.  Tai svarbu, nes klaidingai pasirinkus  jutiklį, jis nebus prijungtas prie automobilio centrinio įrenginio, o tai reiškia, kad jutiklio informacija nebus gauta.

Daugumos jutiklių konstrukcija yra panaši. Yra du pagrindiniai jutiklių tipai – su metaliniais arba guminiais vožtuvais. Galime sutikti šiuos pavadinimus: nusukamas (clamp in) bei prisegamas (snap in). Pirmąjį perkišame per skylę ratlankyje ir priveržiame jį atitinkama jėga (Nm vertė dažniausiai pažymėta ant dėžutės) su užveržimo veržle. Antrasis uždedamas „klasikiniu būdu“ su vožtuvo užtraukikliu. Skirtumas tas, kad gumą reikia keisti dažniau ir dauguma jų turi greičio apribojimus.

Vizualiniu aspektu, didelė dalis automobilių naudotojų, kurie turi aliuminio ratlankius, nori turėti metalinius vožtuvus. Vožtuvų gamintojai stengiasi patenkinti vartotojų poreikius, gamindami skirtingų spalvų ir skirtingų metalų vožtuvus. Svarbiausia, žinoma, pats jutiklis plastiko korpuse, kurį sudaro šie elementai: gradavimo sistema, signalo siųstuvas – imtuvas ir baterija. Jutiklis gali tikrinti ne tik slėgį, bet ir rato temperatūrą. Jutiklius skirstome ir dėl dažnio, kuriuo jie siunčia signalą. 434 MHz tai Europos automobilių dažnis, o 315 MHz – Amerikos automobilių.

Apibendrinant, universaliųjų jutiklių  naudojimas turi daug privalumų, nes nėra būtina tiek daug įvairių sensorių, skirtų įvairiems automobiliams. Po tinkamo programavimo, universalus jutiklis tinka daugeliui automobilių markių. Tam reikia naudoti „Ateq“, „Bartec“ arba „Cub“ tipo programavimą.

Būtina prisiminti, kad jutiklis turi būti užprogramuotas dar kartą arba pakartotas kodavimas (naudojamas tas pats ID nr., kaip išvesties jutiklio). Ši antroji forma leidžia mums praleisti jutiklio sinchronizavimą su automobiliu. Jutikliai yra tose pačiose pozicijose ant kurių buvo įrengti ankstesni jutikliai. Pavyzdžiui, perkant antrą ratų komplektą, turint naujus jutiklius, kiekvienas iš jų turi būti pastatytas į tą vietą, kur buvo sumontuotas anksčiau.