Automobilinių dalių gamintojų sektoriuje kaupiasi rimtos problemos. Augantis neapibrėžtumas ir stiprus finansinis spaudimas verčia vis daugiau gamintojų tikėtis nuostolių artimiausioje ateityje. CLEPA atliktas tyrimas atskleidžia problemos mastą.

nuotr.: unsplash.com

Pelningumas ant atsipirkimo ribos

Net 76% tiekėjų 2026 metais tikisi pelningumo žemiau 5% — o tai lygis, laikomas absoliučiu minimumu, leidžiančiu išlaikyti investicijas ir tolimesnę plėtrą. Dar 2025 metų rudenį tokį scenarijų numatė 70% įmonių, o tai rodo, kad sektoriaus padėtis blogėja.

Nerimą kelia įmonių, besiruošiančių realių nuostolių, grupė. Jau 24% įmonių numato, kad jų marža kris žemiau -1%. Palyginimui, prieš kelis mėnesius tai buvo 15%. Tai reiškia, kad šiandien kiekviena ketvirta automobilių sektoriaus įmonė planuoja ateinančius metus su krizinio — o ne tik atsargumo — scenarijaus prielaida.

Reaguodamos į augantį sąnaudų spaudimą, įmonės pradeda mažinti tai, kas nebeapsimoka. Apie 73% tiekėjų jau pakeitė savo produktų portfelį, susitelkdami į sritis, laikomas perspektyvomis — pirmiausia į elektrifikaciją ir programinės įrangos sprendimus. Tuo pačiu metu iš rinkos palaipsniui išstumiami standartiniai mažos maržos komponentai, kuriems dabartinėmis sąlygomis verslo pagrindimo vis sunkiau rasti.

Nauji pajamų šaltiniai už automobilių pramonės ribų

Keičiasi ne tik problemų mastas, bet ir būdas, kuriuo įmonės bando jas įveikti. Jau 40% tiekėjų plečia savo dalyvavimą sektoriuose, nesusijusiuose su automobilių pramone, ieškodami naujų pajamų šaltinių už tradicinio automotive rinkos ribų.

Technologijos, iš pradžių kuriamos automobiliams, vis dažniau pritaikomos ir kitose pramonės šakose, įskaitant gynybos sektorių. Daugeliui įmonių tai šiandien yra ne tiek plėtros kryptis, kiek išgyvenimo strategija — būdas išlaikyti gamybą, kompetencijas ir darbo vietas lėtėjimo laikotarpiu.

Apie iššūkių mastą kalba Benjaminas Kriegeris, CLEPA generalinis sekretorius. Jis pabrėžia, kad Europos automobilinių komponentų tiekėjai šiandien susiduria su pelningumo krize, reikalaujančia neatidėliotinų ir pragmatiškų veiksmų.

Benjaminas Kriegeris: „Šis ekonominis nepastovumas privertė staigiai keisti kursą. Diversifikacija į giminingus sektorius turėtų būti laikina, taktinė priemonė darbo vietoms ir mūsų pramoninei bazei apsaugoti. Industrial Accelerator Act įgyvendinimas šiandien yra svarbesnis nei bet kada. Dabartiniame geopolitiniame kontekste strateginė autonomija turėtų tapti neatidėliotinu politiniu ir pramoniniu prioritetu.”

Reguliavimas nulems pokyčių kryptį

CLEPA pabrėžia, kad be reguliavimo lygio pokyčių spaudimas pramonei gali toliau didėti. Fone lieka iššūkiai, susiję su klimato politika, augančia pasauline konkurencija ir tiekimo grandinių saugumo klausimais. Išlaikant dabartines tendencijas, artimiausiais metais gali įvykti ryškių struktūrinių pokyčių, įskaitant dalies gamybinių pajėgumų perkėlimą už Europos ribų.

Tomasas Benbenas, Automobilinių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos (SDCM) valdybos pirmininkas ir CLEPA valdybos narys: „Automobilių pramonės įmonės dabar atsidūrė sunkioje padėtyje ir matyti, kad visų pirma sutelkia dėmesį į išgyvenimą artimiausiu laikotarpiu. Dalis jų išnaudoja šį momentą veiklai sutvarkyti ir pasitraukti iš mažiausiai pelningų segmentų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sustiprinti sektorių, nors šiandien tai reiškia sunkius sprendimus.”

Jis priduria, kad diversifikacija už automobilių pramonės ribų gali padėti įmonėms stabilizuoti padėtį, tačiau neišspręs visos rinkos problemų. „Lemiamą reikšmę turės rinkos stabilizavimosi tempas ir reguliavimo sprendimų Europoje kryptis” — pabrėžia Tomasas Benbenas.

Ar Europos automobilių pramonė sugebės atgauti konkurencingumą, ar dabartiniai sukrėtimai taps gilesnės viso sektoriaus transformacijos pradžia? Viena aišku — laikas sprendimams jau baigiasi.