Atvirame laiške, adresuotame Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, didžiausių pramonės organizacijų vadovai – Ola Källenius, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas, ir Matthias Zink, Europos automobilių tiekėjų asociacijos (CLEPA) prezidentas – įspėja, kad be skubių Europos Sąjungos strategijos pokyčių automobilių pramonės transformacija gali nepavykti, o Europa rizikuoja prarasti pramonės lyderio poziciją.

„Norime, kad ši transformacija pavyktų. Tačiau šiandien jai trūksta nuoseklumo, realizmo ir pramonės perspektyvos” – rašo laiško autoriai, primindami, kad sektorius jau skyrė daugiau nei 250 milijardų eurų investicijoms į žaliąją transformaciją ir išleido į rinką šimtus elektromobilių modelių. Tačiau jų nuomone, to nepakanka nerealistiems klimato tikslams pasiekti, jei trūksta būtinos ES institucijų paramos.

Vietoj išsamaus veiksmų plano gamintojai ir tiekėjai susiduria su sistemingais barjerais: beveik visiška Europos priklausomybe nuo Azijos baterijų srityje, per lėtu įkrovimo infrastruktūros plėtros tempu, aukštomis gamybos ir elektros energijos sąnaudomis, taip pat prekybos apribojimais – kaip antai 15 procentų muitas automobilių eksportui iš ES į Jungtines Amerikos Valstijas. „Bandome įgyvendinti šią transformaciją surištomis rankomis” – komentuoja autoriai.

Laiško signatarų vertinimu, nerimą kelia ir žemas elektromobilių dalis bendrame pardavime. Šiuo metu tai sudaro apie 15% tarp lengvųjų automobilių, 9% tarp komercinių transporto priemonių ir vos 3,5% sunkvežimių atveju. Nors kai kurios rinkos rodo pažangą, dauguma vartotojų vis dar nemato įtikinamų priežasčių atsisakyti vidaus degimo variklių – daugiausia dėl aukštų kaštų, nepakankamos infrastruktūros ir aiškių paskimų nebuvimo.

Pramonė kreipiasi į Komisiją su prašymu imtis neatidėliotinų veiksmų: sumažinti įkrovimo kaštus, įvesti realius pirkimo ir mokesčių lengvatas, užtikrinti geresnį prieigą prie miesto infrastruktūros ir – ką ypač pabrėžia – atsisakyti ideologinio požiūrio ir priimti technologinį neutralumą. Tai reiškia vienodą skirtingų variklio technologijų traktavimą – nuo elektromobilių ir hibridinių automobilių iki naujos kartos vidaus degimo variklių, vandenilio ar mažo emisijos kuro.

Ypatingą nerimą kelia siūlomas vadinamojo „naudojimo koeficiento” (utility factor) apribojimas įkraunomiems hibridiniams automobiliams (PHEV). Laiško autorių nuomone, tai gali paradoksaliai sustiprinti konkurenciją iš ne ES šalių ir sumažinti šių technologijų patrauklumą Europos vartotojams, nors jos atlieka pagrindinį vaidmenį pereinamajame dekarbonizacijos etape.

Laiškas taip pat atkreipia dėmesį į emisijas, kurias generuoja ne tik nauji automobiliai, bet ir esamas automobilių parkas. Vietoj to, kad susitelktų išimtinai ties naujų modelių emisijos tikslais, ES turėtų – pramonės nuomone – remti parko atnaujinimą, mažo emisijos gamybos plėtrą ir skatinti komercinių transporto priemonių, tokių kaip sunkvežimiai ir autobusai, naudotojus.

„Be veiksmingai funkcionuojančios pramonės ekosistemos nebus jokios transformacijos” – įspėja Källenius ir Zink, reikalaudami supaprastinti taisykles, padidinti reguliavimo nuspėjamumą ir remti Europos investicijas į baterijas, puslaidininkius ir strateginius žaliavaas. Jie pabrėžia, kad be tiekimo grandinių atsparumo ir suverenumo atkūrimo Europos pramonės ateitis gali būti pavojuje.

Kreipimasis baigiamas aiškiu įspėjimu: „Pasaulis pasikeitė, tačiau ES politika automobilių pramonės atžvilgiu liko senamajame režime. Strateginis dialogas, suplanuotas rugsėjo 12 d., gali būti paskutinė galimybė pritaikyti ją prie rinkos ir geopolitikos realijų. Jei dabar nekeisime kurso, galime prarasti vieną inovatyviausių ir konkurencingiausių ekonomikos sektorių”.

– Automobilių pramonė pagrįstai reikalauja realistinio požiūrio į transformaciją. Klimato tikslai negali būti atitrūkę nuo realių gamybinių, kaštų ir infrastruktūros galimybių. Šiandien Europos gamintojai konkuruoja ne tik su Kinija ir JAV, bet ir su savo pačių reguliavimo aplinka, kuri vis dažniau primena labirintą, o ne gaires. Jei Europos Sąjunga neatsižvelgs į tokius klausimus kaip technologinis lankstumas, žaliavų prieinamumas ir investicijų pelningumo, rizikuojame prarasti pramonės suverenumą. Transformacija ne tik dėl variklio tipo pasirinkimo, bet dėl visos ekosistemos – nuo fabrikų iki autoservisų. Be viso vertės grandinės palaikymo net geriausi suprojektuoti emisijų standartai liks tik mirusios raidės – komentuoja Tomasz Bęben, automobilių dalių distributorių ir gamintojų asociacijos (SDCM) valdybos pirmininkas, CLEPA valdybos narys.