Netikėti pastarojo mėnesio įvykiai gali reikšti, kad automobilių sektoriuje netrukus įvyks svarbus proveržis. Globalių pokyčių epochoje sauga plačiąja prasme turėtų būti mūsų prioritetas, todėl Lenkijos pirmininkavimo ES laikotarpiu verta tam skirti ypatingą dėmesį. Tai ir žaliavų, energijos bei ekonominis saugumas, kartu ieškant pusiausvyros tarp paramos pramonei ir klimato kaitos reguliavimo. Taip pat svarbus strateginės technologinės nepriklausomybės teikiamas saugumas….

Automobilių pramonė turi nedelsdama išanalizuoti, kas iš tikrųjų įvyko per pastaruosius metus. Nuo „Dieselgate“ ir ambicingos „grynojo nulio“ politikos iki „Tesla“, pasiekusios rekordinį 1,3 trilijono JAV dolerių rinkos vertinimą. Kviečiame susipažinti su šia analize.

Automobilių pramonė kryžkelėje – laikas užduoti klausimus

Vienas iš kontroversiškų 2024/2025 m. įvykių buvo „Tesla“ ir „Platformos X“ savininko Elono Musko tviterio žinutė, kurioje jis propagavo kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“. Tai išprovokavo griežtą Vokietijos politikų, įskaitant ekonomikos ministrą Robertą Habecką, kritiką, kuris apkaltino E. Muską nepakankamu supratimu apie klimato kaitą ir kraštutinių pozicijų propagavimu. Šis pareiškimas sukėlė visuotinę reakciją ir pakirto pasitikėjimą „Tesla“ ir R. Musku socialinės atsakomybės požiūriu.

Tą pačią savaitę pasaulį apskriejo žinia apie „Volkswagen“ ir Vokietijos profesinės sąjungos susitarimą, kuriame numatytas plataus masto restruktūrizavimo planas, pagal kurį iki 2030 m. Vokietijoje bus panaikinta daugiau kaip 35 000 darbo vietų. Šis sprendimas, kurį paskatino didėjanti Kinijos gamintojų konkurencija ir besikeičiančios rinkos sąlygos, kelia susirūpinimą dėl Vokietijos automobilių pramonės ateities.

Vien šių pokyčių akivaizdoje Europos automobilių sektorius turėtų nedelsdamas užduoti sau klausimus, kuriuos kelia ekspertai ir automobilių pramonės atstovai. Tiek „Volkswagen“ sprendimai, tiek prieštaringai vertinamas Elono Musko pareiškimas pabrėžia, kad pramonės ateitis priklauso nuo to, kaip greitai ir veiksmingai bus reaguojama į besikeičiančias rinkos realijas ir didėjančius politinius bei technologinius iššūkius.

Pasaulinė elektromobilių lyderė „Tesla“ yra visos automobilių pramonės etalonas. Bendrovės finansiniai rezultatai ir įspūdinga rinkos kapitalizacija ryškiai kontrastuoja su iššūkiais, su kuriais susiduria Europos automobilių gamintojai.

Pastebėjimas Nr. 1 – ekonominis saugumas. Europos gamintojų finansinė sveikata

Šešių didžiausių Europos automobilių gamintojų, t . y. „Volkswagen“, BMW, „Mercedes“, „Stellantis“, „Renault“, „Porsche“, kapitalizacija yra 260 mlrd. eurų, t. y. keturis kartus mažesnė už „Tesla“ vertę (1,3 trln. eurų 2024 m. pabaigoje). Europos gamintojų vertės ir pelno mažėjimas rodo, kad didėjanti konkurencija, technologiniai pokyčiai (perėjimas prie elektromobilių) ir spaudimas prisitaikyti prie kintančios paklausos bei gamybos sąnaudų kelia sunkumų.

Analizuojant pagrindinių Europos automobilių gamintojų, tokių kaip „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“, rinkos vertės mažėjimą, verta atkreipti dėmesį į platesnį Vokietijos akcijų rinkos kontekstą. 2024 m. Vokietijos DAX indeksas, kurį sudaro 40 didžiausių Vokietijos biržoje kotiruojamų bendrovių, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 20 %. Šį pagerėjimą daugiausia lėmė technologijų ir finansų sektorių atsigavimas, o automobilių sektorius atsiliko.

Apskritai Europos automobilių sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su pelningumu, konkurencingumu ir prisitaikymu prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Komentaras: Krzysztof Oleksowicz, automobilių dalių platinimo bendrovės „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgametis prezidentas:

– Europos automobilių sektoriuje dėl didėjančio reguliavimo spaudimo, brangiai kainuojančios technologinės transformacijos ir praeities strateginių klaidų smarkiai mažėja pelningumas. Tuo pat metu didėjantis Kinijos finansinis ir technologinis pranašumas rodo, kad skubiai reikia išsamios strategijos, kuri leistų Europos gamintojams atgauti konkurencingumą.

Pastebėjimas Nr. 2 – žaliavų ir energijos saugumas. Reguliavimo spaudimas, klaidingi strateginiai sprendimai, elektromobilumo iššūkiai ir Kinijos dominavimas

Dabartinę Europos automobilių sektoriaus krizę lėmė klaidingi strateginiai sprendimai ir didėjantis reguliavimo spaudimas, kuris sutapo su pasauline technologine ir finansine konkurencija.

Viena iš skaudžiausių klaidų buvo ekspansija į Rusijos rinką. Gamybos įrenginiai Rusijoje, kurie turėjo užtikrinti ilgalaikį pelną, prasidėjus karui Ukrainoje buvo parduoti už simbolines sumas. Šie sprendimai ne tik atnešė finansinių nuostolių, bet ir gerokai sumažino regiono įmonių gamybos potencialą. Jei vietoj investicijų Rusijoje šios lėšos būtų buvusios nukreiptos į nuosavų tiekimo grandinių, skirtų elektromobilių (EV) gamybai Europoje, kūrimą, sektoriaus būklė šiandien galėtų atrodyti kitaip.

Antroji didelė klaida buvo intensyvi ekspansija į Kinijos rinką. Iš pradžių ši veikla atrodė daug žadanti ir davė teigiamų rezultatų, tačiau dėl Kinijos protekcionistinės politikos Europos prekių ženklai greitai atsidūrė nuošalyje. Kinijos vyriausybė, remdama vietos gamintojus gausiomis subsidijomis ir taisyklėmis, iš esmės apsunkino Vakarų bendrovių galimybes konkuruoti vietos rinkoje. Dėl to Europos gamintojai, netekę panašios savo vyriausybių paramos, praranda pozicijas Kinijoje, kuri šiuo metu yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Tuo pat metu Europos įmonės daug investuoja į elektromobilių technologijų, kurios yra brangesnės ir mažiau konkurencingos, palyginti su Kinijos analogiškomis technologijomis, kūrimą. Kinijos elektromobiliai, kurie yra 30-40 proc. pigesni ir technologiškai pažangesni, kenkia Europos gamintojų pozicijoms. Dėl reglamentų, verčiančių pereiti prie elektromobilių, nors ir naudingų aplinkai, Europos įmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje, ypač atsižvelgiant į Kinijos strategijas, remiamas nuoseklios vyriausybės politikos ir didelių subsidijų. Kinijos sėkmė elektromobilių sektoriuje remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: mažesnėmis gamybos sąnaudomis dėl vyriausybės subsidijų, kurios kasmet sudaro apie 15 mlrd. eurų, pasaulinių žaliavų, pavyzdžiui, ličio ir kobalto (70 proc. pasaulinės gavybos), tiekimo grandinių kontrole ir dominuojančia padėtimi akumuliatorių gamybos srityje, kuri sudaro 66 proc. pasaulinės rinkos. Dėl brangių reguliavimo reikalavimų nebuvimo Kinijos bendrovės gali augti ir plėstis visame pasaulyje. Tokie gamintojai kaip BYD, NIO, „Geely“ ir „Great Wall Motors“ agresyviai užkariauja Europos rinką, siūlydami technologiškai pažangias transporto priemones už vietos gamintojams neįperkamas kainas.

Komentavo „MotoFocus“ generalinis direktorius Alfredas Franke:

– Dėl didėjančio Kinijos dominavimo ir neapgalvotų strateginių sprendimų pasekmių Europos automobilių pramonės ateičiai reikia imtis koordinuotų veiksmų technologijų, žaliavų ir pramonės politikos srityje, įskaitant teisės aktų pakeitimus. Jei tokių veiksmų nebus imtasi, atotrūkis tarp Europos ir Kinijos taps negrįžtamas, o strateginių klaidų pasekmės bus jaučiamos dar ne vieną dešimtmetį.

Pastebėjimas Nr. 3 – ekonominis saugumas. Atleidimai iš darbo ir gamyklų uždarymas automobilių pramonėje bei pasekmės darbo rinkai

Susidūręs su strateginių klaidų pasekmėmis ir didėjančia pasauline konkurencija, Europos automobilių sektorius susiduria su rimtomis socialinėmis pasekmėmis. Darbo vietų mažinimas ir gamyklų uždarymas tampa akivaizdžiu didėjančios krizės, kuri paveikė tiek gamintojus, tiek automobilių komponentų tiekėjus, požymiu. Didžiausia Europos automobilių gamintoja „Volkswagen“ paskelbė apie planus uždaryti iki trijų gamyklų Vokietijoje, įskaitant Cvikau gamyklą, kuri buvo pagrindinis elektromobilių gamybos centras. Dėl to darbo gali netekti iki 10 000 žmonių, t. y. apie 10 % visų šių gamyklų darbuotojų. „Mercedes-Benz“ taip pat paskelbė apie restruktūrizavimą, kurio metu Badeno-Viurtembergo žemėje esančiose gamyklose bus atleista apie 3 000 darbuotojų.

Krizė taip pat paveikė keletą automobilių dalių tiekėjų, pavyzdžiui, „Bosch“ ir „Continental“, kurie paskelbė, kad iki 2025 m. pabaigos savo gamyklose Vokietijoje iš viso atleis apie 5 000 darbuotojų. Šis mažinimas yra atsakas į mažėjančią tradicinių vidaus degimo transporto priemonių dalių paklausą ir didėjančią Kinijos elektrinių automobilių komponentų gamintojų konkurenciją. Vokietijos profesinė sąjunga įspėja, kad jei energetikos pertvarka pramonėje nepaspartės, atleidimų mastas gali būti daug didesnis.

Šiuo metu bendras darbo vietų skaičius Vokietijos automobilių pramonėje, kurioms gresia pavojus iki 2025 m. pabaigos, viršija 50 000. Regionai, kuriuose yra didelė pramonės koncentracija, pavyzdžiui, Žemutinė Saksonija ir Bavarija, jau dabar jaučia darbo vietų mažinimo spaudimą. Volfsburge, „Volkswagen“ būstinėje, darbo vietų mažinimas gali paveikti apie 7 proc. vietos darbo vietų.

Atsižvelgdamos į šiuos iššūkius, regionų vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijos didina spaudimą didinti investicijas į mokymą ir alternatyvių darbo vietų kūrimą sektoriuose, susijusiuose su žaliąja energija ir ateities technologijomis. Tačiau be skubios politinės paramos ir koordinuotų veiksmų neigiamo poveikio mastas gali išplisti ne tik darbuotojams, bet ir vietos ekonomikai, kuri yra labai priklausoma nuo automobilių sektoriaus.

Krzysztof Oleksowicz komentuoja:

– Dėl darbo vietų mažinimo Vokietijos automobilių pramonėje ne tik destabilizuojamos vietos bendruomenės, bet ir silpnėja Europos, kaip pasaulinės automobilių pramonės lyderės, pozicijos. Be aktyvios vyriausybės paramos ir investicijų į technologinę transformaciją dabartinė krizė gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek darbuotojams, tiek visai žemyno ekonomikai.

4 pastebėjimas – ekonominis saugumas*. Laiko spaudimas: ar Europa pritaikys savo klimato politiką ir kaip?

*Ekonominis saugumas ieškant pusiausvyros tarp paramos pramonei ir klimato kaitos reguliavimo

Didėjant automobilių pramonės pertvarkymo iššūkiams, mažėjant Europos gamintojų konkurencingumui ir siekiant įgyvendinti klimato kaitos užmojus, vis labiau aiškėja, kad reikia imtis koordinuotų veiksmų ES lygmeniu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen liepos mėn. sakydama kalbą Europos Parlamente paskelbė tęsianti plataus užmojo klimato politiką, kuria siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų neutrali klimato atžvilgiu. Kartu ji pabrėžė, kad įgyvendinant šiuos tikslus būtina atsižvelgti į pramonės konkurencingumą ir visuomenės poreikius. Pagrindinis šios strategijos elementas bus naujas švarios pramonės susitarimas, kuris bus pateiktas per pirmąsias 100 naujosios kadencijos dienų. Šis susitarimas grindžiamas keturiais ramsčiais: prieinamomis energijos kainomis, vidaus rinkos apsauga, ekologiškų produktų skatinimu ir biurokratijos supaprastinimu. Ypač daug dėmesio skiriama energijos kainoms, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos krizės tebėra didelis iššūkis pramonei. Europos gamintojams, kurie ir taip patiria pasaulinės konkurencijos spaudimą, pigios energijos prieinamumas yra labai svarbus.

Alfredas Franke komentuoja:

– Europa turi rasti pusiausvyrą tarp klimato kaitos tikslų įgyvendinimo ir savo pramonės konkurencingumo užtikrinimo. Norint sukurti permainingą aplinką ir kartu užkirsti kelią tolesniam rinkos dalies praradimui strateginiuose segmentuose, labai svarbus bus reguliavimo institucijų ir gamintojų bendradarbiavimas. Kitų regionų pavyzdžiai, pavyzdžiui, JAV, kurios priėmė Infliacijos mažinimo įstatymą, arba Kinijos, kuri kasmet skiria 15 mlrd. eurų subsidijų, rodo valstybės paramos pramonei svarbą. Tačiau, atsižvelgiant į vis didėjantį Kinijos pranašumą elektromobilių sektoriuje ir sėkmingą jos pramonės politiką, kyla klausimas, ar dabartinių Europos priemonių pakanka, kad būtų galima susidoroti su šia pasauline konkurencija?

Pagrindiniai klausimai, kuriuos pateikė automobilių pramonės ekspertai ir pramonės organizacijų atstovai.

Europos automobilių pramonė susiduria su egzistenciniu iššūkiu. Dėl reguliavimo spaudimo, didelių energijos sąnaudų ir didėjančios Kinijos konkurencijos reikia skubių veiksmų ir paramos iš vyriausybių bei Europos institucijų. Todėl surinkome ekspertų ir automobilių pramonės atstovų klausimus, kad išryškintume šias problemas.

• Ar technologijų bendrovės perims automobilių gamintojus, ar atvirkščiai? (klausia Krzysztofas Oleksowiczius, „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgametis prezidentas)
• Kokių veiksmų turėtų imtis Europa, kad galėtų veiksmingai konkuruoti su Kinija ir susigrąžinti savo pozicijas pasauliniame automobilių sektoriuje? (klausia Alfred Franke, „MotoFocus“ pirmininkas)
• Kokių veiksmų turėtų imtis Europos gamintojai, kad prisitaikytų prie naujų rinkos realijų? (klausia Jakub Faryś, PZPM prezidentas)
• Kas turi įvykti, kad ES automobilių naudotojai įtikėtų elektromobilumu? (klausia Maciej Mazur, PSNM pirmininkas)
• Ar yra perspektyvus planas, kaip užtikrinti Europos technologinį pranašumą, kol pagrindines inovacijas užvaldė pasaulinės milžinės iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių? (klausia Tomasz Bęben, SDCM prezidentas).
• Ar tuo pat metu taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti klimatą, nesustiprina Kinijos – didžiausios pasaulyje CO2 teršėjos – dominavimo (klausia Wojciech Drzewicki, SAMAR prezidentas).

Europa, nepaisant jos klimato ir technologinių ambicijų, negali sau leisti nuoseklios pramonės strategijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais atvėrė duris Kinijos dominavimui. Norint atkurti konkurencingumą, reikia ne tik investuoti į technologijas, bet visų pirma keisti mąstymą apie automobilių pramonės, kaip strateginio Europos ekonomikos ramsčio, ateitį.

Ekspertų ir pramonės organizacijų atstovų rekomendacijos.

Siekiant veiksmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, Europai reikia plačių viešojo ir privačiojo sektorių aljansų, kurie sujungtų įmonių technologinį potencialą su ES institucijų finansiniais ir reguliavimo pajėgumais. Todėl pramonės atstovai kartu rekomenduoja konkrečius veiksmus, glaudžiai susijusius su saugumu plačiąja prasme, pvz:

• Europos baterijų ir puslaidininkių ekosistemos plėtojimas kiekviename vertės grandinės etape (rekomenduoja Krzysztofas Oleksowiczius, bendrovės „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgametis prezidentas).
• Parama komponentų ir dalių gamintojams pereinant prie nulinės emisijos (rekomenduoja Alfredas Franke, „MotoFocus“ generalinis direktorius).
• pagrindinių žaliavų (pvz., kobalto, ličio) vidaus tiekimo grandinių kūrimas Europoje, siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų. (Rekomenduoja Jakubas Faryśas, PZPM prezidentas).
• Nuoseklios paramos elektromobilių gamintojams ir jų subtiekėjams sistemos, sukurtos pagal Kinijos ar JAV pavyzdį, įdiegimas (rekomenduoja Maciej Mazur, PSNM pirmininkas).
• Ieškoti ir kurti tvirtas partnerystes, užuot įsivėlus į pražūtingus prekybos karus (rekomenduoja Tomasz Bęben, SDCM prezidentas).
• Europos žaliosios energijos technologijų populiarinimas pasaulinėse rinkose remiant eksportą (rekomenduoja Wojciech Drzewiecki, SAMAR prezidentas).

Tik tokiu būdu bus galima sukurti visapusišką pramonės pertvarką remiančią ekosistemą, kuri leis Europai atgauti konkurencingumą ir saugumą daugelyje sričių.

Deja, tolesnis atidėliojimas gali turėti netiesioginį poveikį kitiems sektoriams: automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su kitomis strateginėmis pramonės šakomis, pavyzdžiui, medžiagų inžinerijos, elektronikos ar energetikos. Praradus lyderio pozicijas vienoje pramonės šakoje, dažnai mažėja inovacijų diegimas visoje vertės grandinėje.