Europos aplinkos agentūra (angl. European Environment Agency, EEA) paskaičiavo, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabar ES šalyse naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, įskaitant ir jų gamybos procesą, yra apie 17–30 proc. mažesnis už benzinu ir dyzelinu varomų automobilių išmetamų teršalų kiekį.

Jau dabar per visą savo gyvavimo ciklą tipiškas elektrinis automobilis Europoje gamina mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais varikliais. Elektromobilių gamybos etape išmetamieji teršalai paprastai yra didesni, tačiau tai kur kas daugiau kompensuoja mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis elektrinių transporto naudojimo laikotarpiu, teigia Europos aplinkos agentūra praėjusių metų pabaigoje paviešintoje ataskaitoje apie elektrines transporto priemones, jų gyvavimo ciklą ir žiedinės ekonomikos perspektyvas.

Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabar ES naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą (nuo gamybos iki naudojimo pabaigos), yra apie 17–30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių išmetamų teršalų kiekis. Teigiama, kad ateityje tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą iki 2050 metų gali sumažėti bent 73 procentais.

Elektrinės transporto priemonės taip pat turi daug naudos vietos oro kokybei, nes jų išmetamų teršalų kiekis keliuose yra nulinis. Tiesa, elektrinis transportas išmeta kietąsias daleles, nes kaip ir kitos transporto priemonės naudojasi keliais, turi padangas ir stabdžių kaladėles. Vis tik perėjimas prie elektrinių transporto priemonių mažina triukšmą, ypač miestuose, kuriuose automobilių greitis paprastai būna mažas, o eismas dažniausiai yra didelis.

Europos aplinkos agentūros ataskaitoje taip pat apžvelgiamas elektrinių automobilių poveikis klimato kaitai, oro kokybei, triukšmui ir ekosistemoms, palyginti su įprastiniais automobiliais.

Pasak ataskaitos, rezultatas, palyginti tradicinius automobilius su elektriniais, pastarajam transportui yra mažiau palankus, jei vertintume elektrinio transporto gamybos poveikį ekosistemoms ir naudojamas toksiškas medžiagas. Šiam poveikiui daugiausiai įtakos turi vario, nikelio ir kritinių žaliavų gavyba bei perdirbimas. Tačiau poveikis galėtų būti sumažintas taikant žiedinės ekonomikos metodą, skatinantį pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ypač baterijų.

„Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė, nes elektrinio transporto naudojimas dar tik įgauna pagreitį ir jo naudojimo mastas yra ganėtinai mažas. Efektyviai įgyvendinus žiedinės ekonomikos principus galima pasiekti daug geresnius aplinkos pasaugos rodiklius, t. y. užtikrinti efektyvią netinkamų eksploatacijai transporto priemonių tvarkymą, pakartotinį naudojimą ir toksiškų medžiagų perdirbimą“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Naujausiais šios agentūros duomenimis, nuo 2014 metų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES auga. Preliminariais skaičiavimais, 2017 metais ES transporto išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 1990-aisiais, padidėjo 28 procentais.

Transporto sektorius ir toliau yra svarbus oro taršos šaltinis, ypač dėl kietųjų dalelių ir azoto dioksido, bei yra pagrindinis Europos aplinkos triukšmo šaltinis, apibendrina Europos aplinkos agentūra.

Daugiau informacijos:

Virginija Žygienė

Viešųjų ryšių ekspertė

Aplinkos apsaugos institutas

tel. +370 620 10115

el. paštas: virginija@aai.lt