Europos Komisija pristatė „European Electrification Action Plan“ – strategiją, kuria siekiama paspartinti ekonomikos elektrifikaciją ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Dokumente ypatinga vieta skiriama transportui. Komisijos teigimu, elektromobiliai ateityje turėtų atlikti ne tik transporto priemonės funkciją, bet ir mobiliųjų energijos kaupiklių, palaikančių elektros energijos sistemą, vaidmenį.

Naujajame plane numatoma, kad iki 2040 m. Europos Sąjungos ekonomikos elektrifikacijos lygis padidės iki 46 %. Europos Komisija įtikinėja, kad dėl to iškastinio kuro importo išlaidos galėtų sumažėti net iki 260 mlrd. eurų per metus. Dokumentas yra atsakas į didėjančias grėsmes Europos energetiniam saugumui, kylančias dėl priklausomybės nuo naftos ir dujų importo bei nestabilios geopolitinės situacijos.

Viena svarbiausių plano sričių yra transportas. Komisija pabrėžia, kad perėjimas nuo vidaus degimo variklių transporto priemonių prie elektrinių turėtų ne tik sumažinti CO₂ išmetimą, bet ir – visų pirma – sumažinti importuojamos žalios naftos poreikį.

– „European Electrification Action Plan“ paskelbimas yra vienas svarbiausių politinių signalų, kuriuos Europos Komisija pasiuntė pastaraisiais metais. Dokumentas patvirtina, kad elektrifikacija nebėra vien klimato politikos elementas, o tampa Europos energetinio saugumo, pramonės konkurencingumo ir ekonominio atsparumo pagrindu, – sako Aleksandras Rajchas, PSNM valdybos narys.

Elektromobiliai kaip energetikos tinklo dalis

Viena įdomiausių dokumento prielaidų yra naujas požiūris į elektromobilius. Komisija nori, kad ateityje jie taip pat atliktų energijos kaupiklių vaidmenį. Dėl išmaniojo įkrovimo ir „Vehicle-to-Grid“ (V2G) technologijų akumuliatoriuose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą padidėjusios paklausos laikotarpiais.

Komisijos analizių duomenimis, išmaniuoju įkrovimu ir V2G pagrįsti sprendimai iki 2040 m. galėtų elektrinių transporto priemonių naudotojams atnešti daugiau nei 44 mlrd. eurų santaupų per metus ir kartu sumažinti brangaus elektros energijos tinklų plėtimo poreikį.

Iki 2027 m. vidurio Komisija planuoja įvertinti V2G technologijos įdiegimo valstybėse narėse mastą. Vėliau išmanusis įkrovimas turėtų tapti standartine energijos vartotojams siūloma galimybe, o iki 2027 m. pabaigos svarstoma taip pat nustatyti reikalavimą naujus elektromobilius integruoti su dvikrypčio energijos srauto technologija.

Pigesnė energija vietoje pigesnio kuro?

Plane taip pat numatyti veiksmai, kuriais siekiama padidinti elektros energijos konkurencingumą iškastinio kuro atžvilgiu. Komisija, be kita ko, siūlo reformuoti į energijos sąskaitas įtrauktus mokesčius ir rinkliavas, palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui bei keisti tinklo tarifus, kurie turėtų skatinti lankstų energijos vartojimą.

Svarbus strategijos elementas išlieka ir įkrovimo infrastruktūros plėtra. Komisija skelbia, kad AFIR reglamentą peržiūrės dar 2026 m., taip pat atliks viešųjų pirkimų nuostatų analizę, kuri gali lemti nulinės taršos transporto priemonių dalies padidėjimą viešojo sektoriaus institucijų parkuose.

Kartu Briuselis nori paspartinti energijos kaupiklių plėtrą. Iki 2030 m. jų bendra galia Sąjungoje turėtų padidėti nuo dabartinių maždaug 55 GW iki 200 GW. Komisija taip pat nurodo būtinybę sparčiau plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir branduolinę energetiką bei modernizuoti elektros energijos tinklus, kuriuos laiko viena didžiausių transformacijos kliūčių.

Kartu su „European Electrification Action Plan“ paskelbimu Europos Komisija pristatė ir ETS sistemos pakeitimų projektą. Jame, be kita ko, numatomas stipresnis lėšų nukreipimas į pramonės investicijas. Pramonės dekarbonizacijos bankas turėtų skirti 100 mlrd. eurų projektams, susijusiems su Europos pramonės dekarbonizacija, finansuoti.