Senasis aušinimo sistemos užpildymo būdas: atsukti kamštelį, supilti skystį, užvesti variklį, palaukti, kol atsidarys termostatas, įpilti kiek pritrūko, kartoti iš naujo. Paprastam devintojo dešimtmečio varikliui – tiko. Moderniam BMW su elektromagnetiniais vožtuvais, atskiromis aušinimo grandinėmis ir sudėtinga kanalų geometrija – šis metodas palieka oro burbulius vietose, kur skystis gravitaciškai niekada nepateks.

Aušinimo sistemos įorėjimas yra problema, kuri ne visada pasireiškia iš karto ir akivaizdžiai. Kartais variklis perkaista jau po kelių kilometrų. Kartais temperatūros indikatorius elgiasi nenuspėjamai. Kartais viskas atrodo normalu savaites iš eilės – o tada variklio galvutė patiria temperatūrą, kurios niekada neturėjo pasiekti. Visus šiuos scenarijus sieja vienas dalykas: oras, likęs sistemoje užpildymo metu, nes gravitacinis metodas jo pašalinti nepajėgia.

Kodėl gravitacija nebepakanka

Paprastoms aušinimo sistemoms su viena grandine, vienu termostatu ir keliomis mazgų vietomis – gravitacinis užpildymas veikė todėl, kad sistema turėjo natūralias „aukštąsias taškus”, pro kuriuos oras išeina pilant skystį arba kaitinant variklį. Mechanikas žinojo, kur yra išorėjimo sraigtai, atidarydavo juos tinkama tvarka ir oras išeidavo.

Modernūs varikliai – ypač iš BMW šeimos, tačiau vis plačiau ir daugelyje europietiškų markių – turi aušinimo sistemas, suprojektuotas tiksliam atskirų variklio komponentų temperatūros valdymui. Atskiros grandinės galvutei ir blokui, elektromagnetiniai vožtuvai, reguliuojantys skysčio srautą pagal darbo sąlygas, kintamo našumo vandens siurbliai, siaurų skersmenų kanalai, einantys per elektroninių komponentų korpusus.

Tokioje sistemoje „aukštosios taškos” gali būti visur ir niekur vienu metu. Oras kaupiasi vietose, kurios gravitacinio užpildymo metu niekada neprisipildo – nes skystis teka mažiausio pasipriešinimo keliu, aplenkdamas šonines šakas ir akluosius kanalus. Ilgesnis variklio kaitinimas ir kartotinis pildymas gali iš dalies padėti – tačiau nesuteikia garantijos ir užtrunka ilgai.

Vakuumo principas: pirmiausia vakuumas, paskui skystis

Vakuuminis metodas apverčia visą užpildymo logiką. Vietoj to, kad bandytume supilti skystį ir tikėtumės, kad oras pats išeis – pirmiausia pašaliname visą orą, o tik tada leidžiame skystį.

Specialus pneumatinis įrenginys prijungiamas prie sistemos per adapterį išsiplėtimo bakelio kamštelio vietoje. Pirmajame etape įrenginys sukuria vakuumą sistemoje – išsiurbia orą iš visų kanalų, grandinių, mazgų ir kampelių. Sistema tampa tiesiogine prasme tuščia – jokio oro, jokio skysčio, tik vakuumas.

Antrajame etape, kol vakuumas palaikomas, sistema sujungiama su rezervuaru, kuriame yra paruoštas aušinimo skystis. Slėgių skirtumas lemia, kad skystis įsiurbiamas į sistemą vienu metu iš visų pusių – patenka į kiekvieną kanalą, kiekvieną grandinę, kiekvieną kampelį tuo pačiu momentu. Nėra mažiausio pasipriešinimo kelio, nes nėra gravitacinio judėjimo. Yra tik vakuumas, tolygiai traukiantis skystį.

Rezultatas: sistema užpildyta visiškai, be nė vieno oro burbulo, per kelias minutes.

Pasiruošimas prieš procedūrą

Prieš vakuuminiam įrenginiui pradedant darbą, būtina patikrinti du dalykus:

Sistemos tūris. Kiekvienai transporto priemonei techninėje dokumentacijoje nurodyta tiksli aušinimo sistemos talpa. Į įrenginio darbinį rezervuarą paruošiate lygiai tiek skysčio – ne mažiau (nes sistema nebus pilna) ir ne daugiau (nes perteklius pateks į išsiplėtimo bakelį, o tai ne problema, tačiau reiškia, kad dalis paruošto koncentrato bus sunaudota veltui).

Skysčio specifikacija ir koncentracija. Modernūs varikliai turi tikslius reikalavimus aušinimo skysčio sudėčiai – korozijos inhibitoriaus tipas (OAT, HOAT, Si-OAT), minimalus glikolio kiekis, atitiktis gamintojo normoms. Netinkamo koncentrato naudojimas BMW ar „Mercedes-Benz” automobiliuose kelia korozijos riziką aliuminio sistemos komponentams per kelis sezono ciklus. Prieš ruošdami skystį – patikrinkite specifikaciją dokumentacijoje. Nedarykite prielaidos, kad „bet koks antifrizas” tinka.

Laikas ir kokybės garantija

Vakuuminis užpildymas trunka apie dešimt minučių. Gravitacinis užpildymas su tinkamu išorėjimu – jei apskritai pavyksta – gali trukti valandą ar ilgiau, nes reikia kaitinti variklį, atidaryti termostatą ir kartoti pildymo ciklus.

Tačiau skirtumas yra ne tik laike. Gravitacinis metodas duoda rezultatą „greičiausiai sandarus ir greičiausiai išorėtas”. Vakuuminis metodas duoda rezultatą „tikrai išorėtas” – nes proceso fizika nepalieka vietos atsitiktinumui.

Servisui, kuris grąžina klientui automobilį po radiatoriaus arba vandens siurblio keitimo, šis skirtumas tiesiogiai atspindi reklamacinio skambučio tikimybę. Vakuuminiu būdu užpildyta sistema neįorės kelyje namo.

Investicija, kuri atsipirks pirmosios reklamacijos metu

Vakuuminio aušinimo sistemų užpildymo įrenginiai prieinami įvairių kainų segmentuose – nuo bazinių komplektų iki profesionalių sprendimų su skaitmeniniais manometrais ir automatiniu užpildymo ciklo valdymu. Servisui, reguliariai aptarnaujančiam modernius europietiškus automobilius – ypač BMW ir kitas markes su sudėtingomis aušinimo sistemomis – tai nėra pirkimas „kada nors ateityje”.

Tai pirkimas, kuris atsipirks pirmosios išvengtos reklamacijos metu – nes kliento reklamacija, kai sistema įorėjo po radiatoriaus keitimo, kainuoja ne tik laiką ir medžiagas. Kainuoja pasitikėjimą. O jo neįkainoja joks įkainių sąrašas.