Naujoji „Lexus RZ” karta pristato sprendimą, kurį sunku pavadinti proveržiu. Sistema „Interactive Manual Drive” bando persodinti į elektrinį automobilį emocijas, pažįstamas iš mechaninės pavarų dėžės. Problema ta, kad tai daroma visiškai dirbtinu būdu, kartu atimant didžiausius elektrinio varomojo agregato privalumus.

nuotr. „Lexus” spaudos medžiaga

Dirbtinės pavarų perjungimas pasaulyje, kuriam jų nereikia

Elektriniai automobiliai nuo pat savo rinkos karjeros pradžios buvo giriami už paprastumą. Pavarų dėžės nebuvimas reiškia sklandų pagreitėjimą, momentinį reakciją į dujų pedalą ir jokių trūkčiojimų. Tai vienas iš didžiausių jų pranašumų prieš klasikines vidaus degimo variklių konstrukcijas.

Tuo tarpu „Interactive Manual Drive” — sprendimas, pristatytas naujausio „Lexus” modelyje — į šį pasaulį įneša tai, kas iš jo buvo pagrįstai pašalinta: būtinybę naudoti pavarų perjungimą. Sistema generuoja „pavaras”, kurios fiziškai neegzistuoja, o jų veikimas remiasi išskirtinai algoritmu, perskaičiuojančiu sukimo momentą.

Rezultatas? Vairuotojas gauna pavarų dėžės darbo iliuziją, kuri neteikia jokios realios techninės naudos. Vietoj paprastumo atsiranda nereikalingas komplikavimas.

Emocijos pagal užsakymą — arba garsas iš garsiakalbių

Gamintojas pabrėžia, kad sistema siūlo realistiškus pojūčius — nuo variklio garso iki „virtualių apsisukimų”. Problema ta, kad tai emocijos, generuojamos skaitmeniniu būdu, o ne kylančios iš varomojo agregato fizikos.

Virtualaus pavaro šaltinio sukimo momentas apskaičiuojamas remiantis vairuotojo spaudimu ant akceleratoriaus pedalo ir transporto priemonės greičiu. Ši vertė vėliau dauginama iš pasirinktos virtualios pavaros. Taip sukimo momentas keičiasi pasirenkant perdavimo santykį, kad prisitaikytų prie kelio situacijos — pavyzdžiui, mažinant pavara vingiuotame kelyje arba kylant į kalną. Dėl to vairavimo pojūčiai primena vidaus degimo variklio, sujungto su žaibiškai veikiančia pavarų dėže, naudojimą.

— iš „Lexus” pranešimo spaudai

Garsas, keičiantis kartu su greičiu ir apkrova, sklinda ne iš variklio, o iš garsiakalbių. Praktiškai tai reiškia, kad vairuotojas klausosi to, ko automobilyje tiesiog nėra, simuliacijos. Tai kažkas panašaus į vairavimo įrašo žiūrėjimą vietoj realaus jo išgyvenimo.

Sistemos generuojamas garsas buvo sukurtas atsižvelgiant į „Interactive Manual Drive” technologiją, o vairuotojas gali pasirinkti vieną iš trijų lygių, kad akustinius pojūčius pritaikytų prie vairavimo stiliaus ar nuotaikos. Realistiški automobilio generuojami garsai yra glaudžiai susiję su greičiu ir sukimo momentu, o už jų atkūrimą atsakinga automobilio garso sistema.

— „Lexus” rinkodaros komanda

Vietoj to, kad išnaudotų natūralią elektrinio varomojo agregato tylą ir sklandumą, sistema prievartauja imitaciją pasaulio, nuo kurio elektromobilumas turėjo būti atsitraukimas.

Daugiau įsitraukimo ar daugiau nusivylimo?

„Interactive Manual Drive” leidžia perjunginėti „pavaras” vairo mentelėmis. Teoriškai tai turėtų padidinti vairuotojo įsitraukimą. Tačiau praktiškai tai reiškia papildomų veiksmų būtinybę, kurie neturi jokios įtakos realiam varomojo agregato darbui.

Automobilyje su vidaus degimo varikliu pavarų keitimas kyla iš variklio apribojimų ir turi techninį pagrindą. Elektriniame automobilyje tokie apribojimai neegzistuoja, todėl visas procesas tampa menu dėl meno. Vairuotojas įsitraukia ne todėl, kad privalo, o todėl, kad sistema apsimeta, jog turėtų.

Rezultate gaunamas sprendimas, kuris sujungia abiejų pasaulių trūkumus. Viena vertus — atima iš elektrinio automobilio jo didžiausią privalumą, t. y. bet kokiomis sąlygomis prieinamą sukimo momentą. Kita vertus — neteikia autentiškų pojūčių, pažįstamų iš mechaninės pavarų dėžės. Tai technologijos, kuri egzistuoja daugiausia tam, kad parduotų elektrinius automobilius žmonėms, turintiems prietarų jų atžvilgiu, pavyzdys. Ar esate įtikinti?