Abu varikliai turi paskirstymo diržą, veikiantį alyvos vonioje. Abu yra modernūs, turbinuoti tričialindriai agregatai su tiesioginiu kuro įpurškimu. Abu montuojami populiariuose kompaktiniuose automobiliuose, kurie masiškai važinėja Lietuvos keliais. Vis dėlto vienas iš jų dėl paskirstymo sistemos problemų į servisą patenka žymiai dažniau nei kitas. Kas juos skiria?

Alyvos švarumas kaip esminis skirtumas

„EcoBoost” variklyje kuro patekimo į alyvą reiškinys yra žymiai geriau kontroliuojamas nei „PureTech” varikliuose. Tai nereiškia, kad jo nėra – kiekvienas benzininis variklis su tiesioginiu įpurškimu patiria tam tikrą alyvos praskiedimą kuru, ypač šaltojo paleidimo metu. Tačiau ten, kur „PureTech” leidžia benzinui kauptis alyvoje tiek, kad diržas chemiškai degraduoja, „EcoBoost” šį kiekį išlaiko pakankamai žemą, todėl diržas veikia žymiai mažiau agresyvioje aplinkoje.

Tai matyti serviso statistikoje. „EcoBoost” agregatuose rimtesnės paskirstymo pavaros problemos paprastai atsiranda esant ekstremaliai rida arba naudojant alyvas, neatitinkančias gamintojo specifikacijos – tai yra dėl serviso klaidų arba tiesiog dėl intensyvios eksploatacijos gerokai viršijant įprastą intervalą. „PureTech” varikliuose paskirstymo gedimų kartais diagnozuojama jau po 40 000–60 000 kilometrų esant standartinei miesto eksploatacijai ir tinkamai atliekamiems techninės priežiūros darbams.

Tai esminis skirtumas baziniame sistemos patikimume – ne sėkmės ar konkretaus egzemplioriaus kokybės klausimas.

Kas leidžia „EcoBoost” geriau apsaugoti alyvą?

„Ford” daugelį metų tobulino „EcoBoost” variklius, ypatingą dėmesį skirdamas stūmoklinių žiedų sandarumui ir degimo kameros geometrijai taip, kad kuro patekimas į erdvę po stūmokliu būtų minimalus. Žiedo ir cilindro sienelės sistemos sandarumas šaltojo paleidimo metu, degimo kameros forma, užtikrinanti geresnį įpurkštos dozės degimą net šaltame variklyje, įpurškimo parametrų parinkimas – visi šie elementai kartu sukuria variklį, į kurio alyvos karterį patenka žymiai mažiau kuro.

„PureTech” variklyje degimo kameros geometrijos ir tiesioginio įpurškimo charakteristikų derinys tam tikromis eksploatacijos sąlygomis – trumpi reisai, šaltasis paleidimas, žema darbinė temperatūra – lemia didesnį kuro kiekį, patenkantį į alyvą. Būtent dėl to PSA 2016–2017 metais turėjo pakeisti „PureTech” paskirstymo komplektų diržo gumos mišinio sudėtį. Naujasis elastomeras atsparesnis benzino poveikiui nei iš pradžių naudota medžiaga – tačiau tai simptominis sprendimas, o ne priežasties šalinimas.

Gumos sudėties keitimas yra pripažinimas, kad diržo darbinės aplinkos problema egzistuoja ir yra pakankamai rimta, kad reikalauja medžiaginio pritaikymo. „EcoBoost” šio pakeitimo niekada nereikėjo.

Ką tai reiškia renkantis paskirstymo komplektą?

Servisui, aptarnaujančiam „PureTech” variklius, praktinė išvada yra svarbi: perkant „PureTech” paskirstymo komplektą visada patikrinkite, ar jis priklauso dabartinei, peržiūrėtai kartai. Senesni komplektai su pirmine gumos sudėtimi gali vis dar būti prieinami distributorių sandėliuose ir gali kainuoti mažiau – tačiau tokio komplekto montavimas reiškia pavaros tarnavimo laiko trumpinimą nuo pat pirmosios darbo dienos.

Komplektų gamintojai, tokie kaip „Continental”, aiškiai žymi peržiūrėtus komplektus. Nuorodos numeris gali būti pakeistas arba prie jo pridėtas sufiksas, nurodantis peržiūrą. Verta tai patikrinti užsakant.

„EcoBoost” atveju situacija paprastesnė: standartinis komplektas pagal specifikaciją, tinkama laiku pakeista alyva, be kraštutinio aplaidumo. To pakanka.

Du varikliai, viena pamoka

„EcoBoost” ir „PureTech” palyginimas yra pavyzdys, rodantis, kad panaši techninė koncepcija – diržas alyvoje, tiesioginis įpurškimas, turbininis įkrovimas – nereiškia identiškų serviso reikalavimų. Konstrukcijos detalės – sandarumas, degimo geometrija, medžiagų parinkimas – lemia, kokia agresyvi yra diržo darbinė aplinka ir kaip greitai jis degraduoja.

Automechanikas, suprantantis tai, nepriartėja prie abiejų variklių su ta pačia procedūra ir tuo pačiu intervalu. Jis pritaiko rekomendacijas prie konkretaus agregato ir konkrečios transporto priemonės eksploatacijos realybės. Tai skirtumas tarp serviso, kuris atlieka procedūras, ir serviso, kuris supranta, ką daro.