Tokie įrašai jau pasirodė automobilių garantinės apsaugos sąlygose, kol kas daugiausia amerikiečių prekių ženklų. Jei transporto priemonės savininkas neatliks privalomos programinės įrangos atnaujinimo, jo automobilio garantija nustos galioti. Ar gamintojai tikrai gali taikyti tokio tipo apribojimus?

Apie kokio tipo atnaujinimą kalbama?

Dar neseniai automobilio programinės įrangos atnaujinimas galėjo būti atliktas tik specializuotame servise, prijungus automobilį kabeliu prie duomenų nešiklio. Šiuo metu vis daugiau automobilių modelių aprūpinti kompiuteriu, SIM kortele ir sistema, pajėgia atlikti nuotolinius atnaujinimus (Over-the-air). Ir būtent šis atnaujinimo tipas pradeda kelti vis daugiau ginčų.

Transporto priemonės gamintojo garantijos sąlygose gali atsirasti įrašai, kurie nurodo, kad nuotoliniu būdu pateikto atnaujinimo neįdiegimas nustatytu terminu gali lemti garantuotojo atsakomybės pašalinimą. Tokius įrašus jau įvedė “Tesla” ir “General Motors” (GM).

Saugumo klausimas ar spąstai klientui?

Vairuotojo požiūriu, atnaujinimų atlikimo privalomumas gali būti vertinamas kaip papildomas, varginantis įsipareigojimas. Be to, tai yra savotiškas kišimasis į produkto būklę sutarties sudarymo momentu. Klientas naudojasi palubinės sistemos funkcionalumu, kuris gali keistis po atnaujinimo, laikomo privalomu. Problema tačiau yra platesnė, nes Over-the-air atnaujinimai gali paveikti ir sistemos elementus, atsakingus už važiavimo saugumą. Todėl principu jie turėtų tobulinti automobilį šiuo aspektu ir užtaisyti galimas, sistemoje aptiktas spragas. Atnaujinimų naudojimas turėtų užtikrinti, kad automobilis išliks saugus ir atsparus, pvz., vagystėms (ne tik paties transporto priemonės, bet ir joje kaupiamų duomenų).

Tačiau negalima pavadinti nepagrįstais automobilių savininkų balsais, kurie mano, kad gamintojai reikalauja iš jų per daug po garantijos nepripažinimo grėsme dėl automobilio defektų. GM koncerno atveju transporto priemonės savininkas turi 45 dienas atnaujinimui įdiegti nuo momento, kai integruotame transporto priemonės ekrane pasirodė informacija apie jo prieinamumą. Teoriškai pats atnaujinimo atlikimas nėra sudėtingas – davus sutikimą, automobilis pats atsisiųs reikalingus failus ir atliks įdiegimą (gali nutikti, kad programinės įrangos įdiegimo metu nebūs galima naudotis transporto priemone). Praktikoje tačiau žinomi įdiegimo nutraukimo arba failų atsisiuntimo negalėjimo atvejai (daugiausia dėl interneto prieigos trūkumo). Be to, ginčus kelia trumpas atnaujinimo atlikimo terminas. Jei, pvz., kas nors nenaudoja automobilio žiemą arba išvyksta dviems mėnesiams, teoriškai įjungus automobilį po pertraukos gali gauti pranešimą apie savo automobilio garantijos pabaigą. Taigi kyla klausimas: ar toks automobilio gamintojo reikalavimas atitinka Europos Sąjungos teisę ir vartotojų teises?

Garantijos netektis dėl atnaujinimo nebuvimo – ar tai teisėta?

Pirmiausia verta atskirti du transporto priemonės būklės atsakomybės šaltinius: gamintojo garantiją, kuri yra savanoriškas įsipareigojimas, ir pardavėjo atsakomybę dėl prekės atitikimo sutarčiai, kuri tiesiogiai kyla iš ES nuostatų. Garantijos atveju gamintojas tikrai turi teisę formuoti jos sąlygas – taigi gali iškelti reikalavimą, kad naudotojas reguliariai atliktų patikrinimus, keistų tepalą ar įdiegtų programinės įrangos atnaujinimus. Tačiau net garantija negali turėti įrašų, kurie prieštarauja vartotoją saugančioms nuostatoms arba turi neleistinų sąlygų požymių.

Pagal ES direktyvą 2019/770:

(…) Vartotojas turi pareigą įdiegti gamintojo pateiktą programinės įrangos atnaujinimą, jei jis buvo aiškiai paskelbtas ir yra būtinas transporto priemonės atitikčiai sutarčiai išlaikyti. Jei naudotojas to nepadaro, o vėlesni problemos tiesiogiai kyla dėl šio atnaujinimo nebuvimo, pardavėjas (bet nebūtinai gamintojas) už jas neatsako.

Tai reiškia, kad ES teisinė sistema jau įvedė skaitmeninių produktų atnaujinimo pareigą – o šiuolaikinis automobilis būtent yra toks produktas. Sunku todėl pripažinti nelegaliu patį atnaujinimo reikalavimą. Ginčas verčiau paliečia tai, kaip toli gali siekti jo ignoravimo pasekmės.

Garantinių įrašų, kurie visiškai pašalina garantinę apsaugą dėl atnaujinimo neįdiegimo – nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo poveikį vėlesnei gedimui – atveju galima turėti rimtų teisinių abejonių. Tokie nuostatai turėtų būti pripažinti neproporcingai griežtais ir lemiantys akivaizdų disbalansą tarp sandorio šalių gamintojas-vartotojas linijoje. ES Teisingumo Teismo jurisprudencijos šviesoje garantinis įrašas negali uždėti vartotojui pareigų, kurios yra neaiškios, sunkiai įvykdomos arba per daug riboja jo teises. Jei atnaujinimas nebuvo prieinamas dėl techninių problemų, arba naudotojas nebuvo tinkamai informuotas apie jo būtinumą – jam negalima priskirti kaltės nei automatiškai atimti garantinės apsaugos.

Taigi stebime dar vienos interpretacinės problemos gimimąsi, su kuria automobilių pramonė susidurs ateityje. Iki šiol dauguma ginčų, susijusių su gamintojo garantija, rėmėsi MV BER reglamento įrašų interpretacijomis. Dažnai autorizuoti servisai (ASO) atsisakydavo garantinių automobilių remontų, kurie (pagal teisę) buvo aptarnaujami ne ASO. Keliamas argumentas čia buvo netinkamas serviso atlikimas, neatitinkantis reglamente nurodytų sąlygų. Žinoma, vykstančius interpretacinius ginčus galėjo išspręsti tik teismas. Taip pat gali būti ir atsisakant garantinių paslaugų dėl sistemos atnaujinimo neįdiegimo.

Tik civilinis teismas gali nustatyti, kad tam tikras garantinės sutarties nuostatas yra neleistina sąlyga. Tačiau kol to neįvyks, transporto priemonės savininkas gali pasinaudoti miesto arba apskrities vartotojų gynėjo pagalba, taip pat pranešti apie reikalą Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai. Jei reikalas turi tarpvalstybinį matmenį – paliečia, pvz., iš kitos ES šalies importuotą automobilį – naudingas bus ir Europos vartotojų centras.

Kokiose situacijose verta kovoti dėl teisės išlaikyti transporto priemonės garantiją? Štai keletas pavyzdžių:

• jei garantijos mums atsisakyta dėl neesminės nuotolinės (Over-the-air) atnaujinimo nebuvimo, neturinčio poveikio transporto priemonės veikimui; • jei automobilis pats įdiegė atnaujinimą, bet naudotojas nepaspaudė jo patvirtinimo transporto priemonės multimedijos ekrane; • jei atnaujinimą palietęs įrašas garantijos sąlygose buvo neaiškus, pvz., „Garantija panaikinama, jei naudotojas neatlieka būtinų veiksmų.”; • kai gamintojas bandys perduoti savo atsakomybę vartotojui – pvz., reikalaus įrodyti, kad automobilio gedimas nekyla dėl atnaujinimo neatlikimo; • jei atnaujinimo reikalavimas bus techniškai sunkiai įvykdomas – pvz., terminas bus labai trumpas, o automobilis bus vietoje be interneto prieigos arba jei gamintojo serveriai tuo metu neveiks tinkamai.

Papildomi Over-the-air nuostatai

Jau nuo 2025 m. rugsėjo įsigalios vadinamasis Data Act – ES reglamentas, kuris tiesiogiai draudžia gamintojams naudoti atnaujinimus transporto priemonės funkcionalumo ribojimui ar nepriklausomų paslaugų teikėjų išskyrimo. Jei OTA atnaujinimas lems transporto priemonės veikimo pablogėjimą, funkcijų išjungimą ar negalėjimą naudotis ankstesnėmis paslaugomis – gamintojas už tai atsakys, o naudotojas turėtų turėti galimybę anuliuoti pakeitimus.

Tai teorija, nes nepriklausomus automobilių rinkos subjektus atstovaujančios organizacijos pateikė daug pastabų dėl reglamento. Jo dabartinis pavidalas gali leisti automobilių gamintojams riboti prieigą prie transporto priemonių generuojamų duomenų nepriklausomoms remonto dirbtuvėms ir patiems naudotojams. Reikia tikėtis, kad įrašai bus patikrinti, o reglamentas tikrai įvykdys tikslus, kuriems buvo sukurtas.

Nors automobilių gamintojai pagal teisę gali reikalauti iš naudotojų programinės įrangos atnaujinimų, šį reikalavimą jie turi formuluoti skaidriai, proporcingai ir pagal galiojančią teisę. Automatinis garantijos atėmimas dėl atnaujinimo neįdiegimo gali pasirodyti nelegalus veiksmas, bet, deja, konflikto vartotojas-gamintojas išsprendimas reikalaus atitinkamų organų intervencijos. Kaip rimta ir paplitusi taps ši problema? Tai parodys rinkos praktika – daug priklauso nuo pačių automobilių gamintojų ir autorizuotų servisų požiūrio. Tebūnie mūsų pirmalaikiai įspėjimai pasirodys tik iš ankstesnių patirčių kylančiu perdėtu uolumu.