Automobilio oro kondicionavimo sistema

1 rugpjūčio 2013, 22:00

Šiame straipsnyje aptarsime oro kondicionieriaus svarbą, jo priežiūros patarimus. Pabandysime išsiaiškinti kiek yra tikrovės mituose apie oro kondicionierių.

Šiais laikais kondicionierius daugelyje automobilių jau komplektuojamas kaip standartinė įranga. Ir išties žmogus, įsigijęs automobilį, kuriame yra kondicionierius, greičiausiai jau nebepirks kito automobilio be kondicionieriaus (nebent jis emigruotų į Šiaurės ašigalį…), o jei tikėtume automobilių automatinės klimato kontrolės sistemos („klimatroniko“) išradėjų teiginiais, tai žmogus, įsigijęs automobilį, kuriame yra „klimatronikas“, daugiau niekada nebenorės automobilio, kuriame yra kondicionierius… Tačiau nors tiek kondicionierius, tiek ir „klimatronikas“ jau tapo neatsiejama daugelio automobilių dalimi, bet tikrai dar ne visi žino, kaip elgtis ir prižiūrėti šį neabejotinai vertingą automobilių pramonės išradimą. Kaip tik dėl to šiame straipsnyje mes pamėginsime trumpai apžvelgti pagrindinius niuansus, susijusius su kondicionieriaus naudojimu.

Truputį istorijos

Keleivinio salono oro atšaldymo įtaisas buvo išrastas daug anksčiau, negu buvo sukurtas kondicionierius. Maža to, jis buvo išrastas netgi anksčiau negu pats automobilis. Dar 1884 metais anglų inžinierius William Whiteley įmontavo ledo blokus po arklių traukiamu keleiviniu vagonu. Į saloną ledo atšaldytą orą pūtė ventiliatoriai, besisukantys nuo vagono ratų. Vėliau ledų blokai prie ortakių tapo automobilio dalimi.

Nors dauguma automobilinių išradimų buvo atlikta Europoje, tačiau pirmasis kondicionierius buvo pagamintas JAV ir tai nieko nuostabaus. JAV yra kur kas daugiau karšto klimato zonų negu Europoje ir kaip tik dėl to ten tokio išradimo poreikis buvo gerokai didesnis. Pirmasis automobilis, kuriame buvo sumontuotas mums įprastas kondicionierius, buvo 1939 metų gamybos „Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir uždėti specialų dirželį ant kompresoriaus skriemulio. Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir dėl to labai sumažėjo vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: „Pamirškite karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje, kuriame yra oro kondicionierius!“ Ir tai buvo tiesa. 1940–1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių, kuriuose buvo oro kondicionieriai. 1966 m. JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių, kuriuose buvo įmontuoti oro kondicionieriai, o 1986 – 20 milijonų. Šiuo metu JAV apie 80% lengvųjų automobilių turi oro kondicionierius. Europoje šis procentas yra kur kas mažesnis, tačiau paskutiniais metais sparčiai didėja.

Kondicionieriaus priežiūra

Štai ir vėl artėja vasara, kai daugelio vairuotojų vienintelė atgaiva automobilyje bus kondicionierius. Tiesa, ne bet koks, o gerai veikiantis kondicionierius. Juk reikalas tas, kad po ilgos, šaltos, „lietuviškos“ žiemos ne kiekvienas kondicionierius veikia taip, kaip turėtų. Be to, tikrai ne kiekvienas vairuotojas žino, kad, norint turėti tinkamai veikiantį kondicionierių, patartina reguliariai (bent kartą per mėnesį) įjungti jį ir leisti jam kurį laiką padirbti pačiu šalčiausiu režimu, net jeigu tuo metu ir nereikia vėsinti į saloną tiekiamo oro. Tai užtikrins tai, kad sistemoje esantis šaldiklis ir kartu su juo cirkuliuojantis tepalas, judėdamas sistemoje, suteps kondicionieriaus kompresorių. Taip pat būtina kartą per metus atlikti profilaktinę kondicionieriaus diagnostiką ir laiku keisti kondicionavimo sistemos bei salono filtrus. Pasak autoserviso specialistų, yra buvę atvejų, kad vasarą žmonės džiaugdavosi kondicionieriumi, bet vėliau, pasibaigus vasarai, jį pamiršdavo iki kitos vasaros, o po to, atėjus laikui, vėl įjungę kondicionierių, suprasdavo, kad jis nebešaldo, arba iš jo pasklisdavo toks dvokas, kad net nupasakoti sunku…

Kalbant apie iš kondicionavimo sistemos sklindantį dvoką, pirmiausia reikia aiškiai suvokti jo atsiradimo priežastis. Veikdamas garintuvas pasiima šilumą iš aplink cirkuliuojančio oro – jis tampa šaltesnis. Papildomai ant jo kaupiasi ore esantys vandens garai, dėl to šaltas ir iš dalies nusausintas oras pakliūva į automobilio saloną. Su oru patekusios bakterijos, grybai, virusai, augalų žiedadulkės ir įvairios organinės kilmės dalelės prilimpa prie drėgno garintuvo paviršiaus ir praėjus kuriam laikui sudaro organinės kilmės „gyvą kilimą“. Jame verda gyvybė, nes, kol veikia garintuvas, jo paviršius būna nuolat drėgnas, o tai – puikus mikroorganizmų maisto šaltinis. Šio reiškinio pasekmė – užuodžiamas pelėsių ir puvėsių kvapas ore, patenkantis į automobilio saloną. Tokia problema aktuali kalbant apie patalpų vėdinimo ir automobilių kondicionavimo sistemas. Kartu su oru į automobilio saloną patenka bakterijos, grybai ir įvairūs mikroorganizmai, sukeliantys nemalonų kvapą. Sveikiems žmonėms per trumpą laiką visa tai jokio neigiamo poveikio sveikatai nedaro. Alergiškiems žmonėms yra kitaip – toks oras gali būti čiaudulio, kosulio, akių ašarojimo ir kitų alerginių reakcijų priežastis. Siekiant viso to išvengti, reikia periodiškai atlikti kondicionieriaus garintuvo valymo procedūras

Na, o kalbant apie atvejį, kai visą šaltąjį sezoną nenaudotas kondicionierius atėjus vasarai nebeveikia, tai čia tikslią priežastį galės pasakyti tik automobilių šaltkalvis. Iš dalies galima teigti, kad šiuo atveju daug paprasčiau yra tiems vairuotojams, kurių automobiliuose yra sumontuota automatinė klimato kontrolės sistema („klimatronikas“), nes ji dažniausia naudojama ištisus metus ir bet kokia kondicionavimo sistemos problema yra aptinkama iš karto (o ne po pusės metų, vasarai atėjus). „Klimatronikas“ – tas pats kondicionierius, tik jame yra įdiegtas elektroninis valdymas, tad šią sistemą taip pat reikia reguliariai tikrinti (profilaktiškai). Juo labiau kad, jai sugedus, gali tekti už remontą sumokėti daug daugiau negu už paprasto kondicionieriaus remontą.

Ar įjungti oro kondicionierių automobilyje?

Karštomis vasaros dienomis oro kondicionierius automobilyje padeda daug lengviau ištverti ilgą ir varginančią kelionę. Kartais būna taip, kad vairuotojai skundžiasi, jog, įjungus oro kondicionierių, automobilis sunaudoja gerokai daugiau kuro, tačiau negalima pamiršti, kad kai kuriais atvejais vėdinimas kondicionieriumi gali būti daug ekonomiškesnis nei važiavimas, kai atidaryti automobilio langai. Viskas priklauso nuo automobilio greičio važiuojant. Jei važiuojate miesto gatvėmis, kai automobilio greitį dažnai tenka lėtinti, sustoti prie šviesoforų ar transporto spūstyse, ekonomiškiau važiuoti, kai atidaryti automobilio langai. Tačiau, kai važiuojate užmiestyje ir daugiau nei 70 km/h greičiu, geriau įjunkite oro kondicionierių. Važiuojant apie 90 km/h greičiu, esant atviriems langams, kuro sąnaudos gali išaugti net iki 20 proc.! „Esant didesniam greičiui, atidaryti langai sutrikdo automobilio aerodinamiką“, – teigia „Renault vairavimo mokyklos“ direktorius. – Kuo greičiau važiuojate, tuo didesnis oro pasipriešinimas, kurį įveikdamas automobilis sunaudoja daugiau kuro.

Itin karštomis vasaros dienomis komforto ir saugumo sumetimais įjungti oro kondicionierių automobilyje rekomenduojama ir tada, kai važiuojate lėčiau nei 70 km/h greičiu. „Dėl karščio automobilio viduje vairuotojas gali greitai pavargti, sumažėja jo budrumas, koncentracija, sulėtėja reakcija“, – teigia „Renault vairavimo mokyklos“ instruktoriai.

Vidutinė rekomenduojama oro temperatūra automobilio viduje yra nuo 20 iki 22 °C, tačiau labai karštomis dienomis rekomenduojama nevėsinti oro automobilyje daugiau nei penkiais–aštuoniais laipsniais, lyginant su oro temperatūra lauke. Didesnis temperatūrų skirtumas gali sumažinti kūno imunitetą ir sąlygoti greitą peršalimą.

Jei vairuojate automobilį, kuriame nėra oro kondicionieriaus, atkreipkite dėmesį į tai, kur paliekate savo transporto priemonę. Saulėje paliktas automobilis labai greitai įkaista, todėl reiktų ieškoti pavėsio, ypač jei paliekate automobilį ilgesniam laikui. Jei paliktas automobilis įkaito, prieš lipdami į jį, atidarykite langus arba net ir duris, gerai išvėdinkite. Karštuoju metų laiku jokiais būdais (netgi labai trumpam) negalima automobilyje palikti uždarytų vaikų ir gyvūnų. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys jau ne vienam augintiniui ar net vaikui yra kainavęs gyvybę!

Mitai ir tikrovė

Taip jau yra, kad dėl informacijos trūkumo liaudyje dažnai sklando įvairūs mitai ir legendos. Ne išimtis yra ir automobilizmo sritis, kur gausu pačių įvairiausių mitų, o kai kurie iš jų, atsiradę dar sovietmečiu, išliko net iki mūsų laikų (ir dar tikriausiai pergyvens kai kuriuos iš mūsų). Dabar trumpai paminėsime kai kuriuos iš jų, tiesiogiai susijusius su kondicionieriumi:

Iš automobilyje veikiančio kondicionieriaus varva freonas. Tai yra normalu ir kaip tik dėl to reikia reguliariai papildyti kondicionieriaus sistemą nauju freonu.

Tai netiesa. Iš tiesų ten varva ne šaldiklis, o kondensatas iš kondicionieriaus garintuvo. O kodėl gi tuomet dingsta freonas? Freono molekulės yra daug mažesnės už oro molekules, todėl, esant nors mažam (mikro) įtrūkimui ar sistemos nesandarumui, freono kiekis, esantis visoje kondicionavimo sistemoje, palaipsniui mažėja.

Esant minusinei oro temperatūrai, negalima įjungti kondicionieriaus, nes tai blogai veikia visą kondicionavimo sistemą.

Iš tiesų kondicionierių galima jungti esant bet kokiai oro temperatūrai, nes ji jokios įtakos kondicionieriaus sistemos darbui neturi.

Esant labai žemai oro temperatūrai, įjungus automobilyje oro kondicionierių, daug greičiau sušyla variklis.

Netiesa. Esant labai žemai oro temperatūrai, oro kondicionieriaus siurblys net neįsijungs, nes toks yra automobilių gamintojų sumanymas. Juk kam jungti kondicionierių, jei iš lauko ir taip pučiamas šaltas oras.

Negalima vienu metu jungti kondicionieriaus ir karšto oro tiekimo, nes tai blogai veikia salono šildytuvą.

Iš tikrųjų salono šildymo ir kondicionavimo sistemos yra atskiros ir tarpusavyje visiškai nesusijusios, tiesiog dažniausiai jos turi vieną valdymą.

Automobilio kondicionavimo sistemoje esantis freonas yra žalingas žmogui ir, jei automobilyje dažnai ir gana ilgą laiką naudosite kondicionierių, tai lėtinės plaučių ligos ar net plaučių vėžys yra garantuotas.

Tikra tiesa yra ta, kad freonas kenkia žmogui tik tuomet, kai iš kondicionavimo sistemos jis patenka į aplinką. Freonas daro įtaką ozono sluoksnio mažėjimui bei didina „šiltnamio efektą“, tačiau jokios tiesioginės žalos žmogaus organizmui neturi. Tikrąjį pavojų žmogaus sveikatai sukelia mūsų anksčiau paminėti mikroorganizmai (grybeliai ir bakterijos), nuo kondicionieriaus garintuvo kartu su oru patenkantys į saloną ir sukeliantys žmonėms įvairias kvėpavimo takų problemas.

Komentarai

Komentarų nėra. Būkite pirmas!