To paties gamintojo stabdžių trinkeles arba kaladėles, sumontuotas dviejuose identiškuose automobiliuose, gali prireikti keisti po visiškai skirtingos ridos. Ir tai yra visiškai natūralu.

Tiek diskinių, tiek būgninių stabdžių frikcinės medžiagos naudojimo trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių: aplinkos sąlygų, stabdžių naudojimo būdo ir stabdžių sistemos būklės.

Iš aplinkos sąlygų didžiausią įtaką turi kelio dan­ga, kuria dažniausiai važinėja automobilis. Prakti­ka rodo, kad susidėvėjimas stipriai priklauso nuo to, kokia danga daugiausiai važinėja transporto priemonė: miesto gatvėmis, užmiesčio keliais, greitkeliais ar automagistralėmis. Kiti svarbūs šios grupės veiksniai yra vietos topografija ir aplinkos temperatūra.

Staigus ir dažnas stabdymas yra susijęs su agre­syviu vairavimo stiliumi, o komercinių trans­porto priemonių atveju – taip pat ir su retu bei netinkamu lėtintuvo naudojimu ir dažnu mak­simaliu transporto priemonės apkrovimu (arba netgi perkrovimu).

Trečioji grupė – tai veiksniai, susiję su stabdžių sistemos būkle. Kraštutiniais atvejais jie gali su­kelti labai greitą frikcinės medžiagos susidėvėji­mą. Toks pavojus kyla, jeigu, pavyzdžiui, įvyksta stabdymo jėgos reguliatoriaus gedimas, užsi­blokuoja vienas arba daugiau suporto cilindrų, netinkamai veikia stabdžių stiprintuvas, pažeis­tas suportas, atsiranda smulkūs stabdžių būgno arba stabdžių disko įtrūkimai.

Pažvelgus į susidėvėjimo problemą iš kitos pu­sės, galima pasakyti, kad pagrindinę įtaką turi trys fiziniai dydžiai, susiję su stabdymo proce­su. Tai yra trinties poros temperatūra, stabdo­mos transporto priemonės greitis ir stabdymo uždelsimas.

Jeigu paprasščiau tai trinkelės ir disko arba būgno ir kaladėlės temperatūra, kuri susidaro dėl šių elementų įkaitinimo stabdymo metu (trinties procesas) ir yra susijusi su transporto priemonės kinetinės energijos virtimu šilumine energija. Galima sakyti, kad tokiu būdu susida­ręs šilumos kiekis yra tiesiogiai proporcingas transporto priemonės svoriui ir transporto prie­monės greičiui kvadratu. Taip pat reikia atminti, kad dalis šios šilumos yra nuolat pašalinama į aplinką. Taigi, momentinę trinties poros tempe­ratūrą lemia šių reiškinių suma, t. y. vadinamoji šiluminė pusiausvyra. Ši temperatūra yra labai svarbi, kadangi žymiai ir tiesiogiai nulemia frikcinių medžiagų nau­dojimo trukmę. Jų susidėvėjimas, priklausomai nuo temperatū­ros, yra eksponentinės funkcijos pobūdžio: paprasčiau tariant, dilimas didėja daug greičiau, nei temperatūra.

Todėl frikcinių medžiagų ilgaam­žiškumas kraštutiniais atvejais gali skirtis net keletą kartų. Tai, visų pirma, priklauso nuo pradžioje minėtų veiksnių (t. y. aplinkos sąlygų, stabdžių naudojimo būdo ir stabdžių sistemos būklės), kadangi jie visi gali lemti trinties poros darbinę temperatūrą.

Reikėtų pridėti, kad toks didelis temperatūros poveikis frikcinių medžiagų dilimo greičiui yra susijęs su fenolio-formaldehido dervų ir sinteti­nio kaučiuko, t. y. frikcinių medžiagų surišimui naudojamų priemonių, šiluminės destrukcijos  didėjimu augant temperatūrai.

Didelę įtaką medžiagų susidėvėjimui taip pat turi transporto priemonės stabdymo greitis ir tai yra susiję su stabdomos transporto priemo­nės stabdžių sistemai perduodamos energijos kiekiu. Pavyzdžiui, važiuojant 100 km/h greičiu, transporto priemonės kinetinė energija yra 4 kartus didesnė nei transporto priemonės, va­žiuojančios 50 km/h greičiu, o transporto prie­monei važiuojant 160 km/h greičiu, šis skirtu­mas siekia net 10 kartų. Keletą kartų sustabdžius iš didelio greičio iki visiško sustojimo, stabdžių diskas įkaista iki didesnės nei 500 ºC temperatū­ros, kurios ilgesnį laiką negali atlaikyti jokia kom­pozitinė organinė medžiaga.

Dar lieka stabdymo uždelsimo, t. y. transporto priemonės greičio mažėjimo tempo, klausimas. Kuo jis didesnis, tuo, žinoma, trumpesnis stab­dymo kelias (ir atvirkščiai). Su stabdymo uždel­simo didėjimu taip pat yra susijęs stabdžių sistemos slėgio didėjimas, kadangi norint stipriau stabdyti, reikia stipriau spausti stabdžių pedalą. Tokiu būdu didesnė yra ir trinkelių prispaudimo prie disko jėga. Šiuo atveju frikcinė medžiaga įkaista mažiau, tačiau dėl didesnės trinties greičiau susidėvi.

Taip pat reikėtų paminėti, kad už­delsimas visada turi savo didžiausią ribą, kuri priklauso nuo labai įvairių veiksnių: ke­lio dangos tipo, tuo metu vyraujančių kelio są­lygų, stabdžių sistemos būklės, padangų sukibi­mo su danga koeficiento ir t. t. Didžiausia vertė, kurią gali pasiekti serijiniu būdu gaminami len­gvieji automobiliai, yra apie 10 m/s², o sunkes­nės komercinės transporto priemonės – 8 m/s².

Straipsnį parengė įmonė „Fomar“.