Plazminio pjovimo sistema naudojama jau virš 50 metų. Ji parodė daugybę privalumų, lyginant su kitais pjovimo metodais. Taigi, kodėl ne visi pjausto naudodamiesi plazma? Įprastai manoma, kad plazminio pjovimo sistemos yra brangios ir sudėtingai naudojamos. Šio straipsnio tikslas – išsklaidyti mitus, kurių pagrindą sudaro netikslios žinios apie šiuolaikinę plazminio pjovimo sistemą, ir parodyti, kodėl šiandien plazminio pjovimo sistema – vienas pagrindinių ir efektyviausių pjovimo įrankių.

Mitas Nr. 1:

Plazminio pjovimo įranga per brangi

Plazminio pjovimo sistemos iš tiesų yra brangesnės už kitas pjovimo sistemas. Tačiau tarp kainos ir išlaidų yra skirtumas. Plazminio pjovimo sistemos – tai vienos greičiausių sistemų, suteikiančios aukštą pjovimo kokybę. Jos leidžia įmonėms sutaupyti tiek laiko, tiek pinigų. Greitai atlikti darbą operatorius gali dėl didelio tokių sistemų pjovimo greičio ir dėl to, kad pjovimui nereikia iš anksto įkaitinti detalių. Puiki pjūvio kokybė su mažesniu šlako kiekiu, išgaunamos tikslios medžiagos briaunos sumažina darbo bei laiko sąnaudas, kurios būtų reikalingos tolimesniam apdirbimui, jei būtų pjaunama su kitomis sistemomis. Daugelis nešiojamų plazminių įrenginių veikia su suslėgto oro pagalba, o tai labiau apsimoka, nei pjovimas deguonimi: ženkliai sumažėja brangių dujų balionų pirkimo, eksploatacijos, pripildymo bei transportavimo išlaidos.

Žinoma, pelningos yra tiktai aukštos kokybės plazminio pjovimo sistemos. Pastaruoju metu rinkoje egzistuoja daug nebrangių, tačiau žemos kokybės modelių. Nedidelė kaina, galbūt, pasirodys gundanti, ypač tiems, kurie nori sumažinti išlaidas. Bet pasenę modeliai, pasižymintys prastomis techninėmis charakteristikomis, galų gale nuvils įmonę, nes nebus pasiekta nei produktyvumo, nei ekonominės naudos.

Mitas Nr. 2:

Plazma naudojama tik plonoms medžiagoms

Prieš dvidešimt metų šis teiginys buvo teisingas, kadangi pirmieji rankiniai plazminio pjovimo modeliai negalėjo susidoroti su storomis medžiagomis. Taip pat plazma dar neturėjo tiek privalumų, kad būtų geresnė už pjovimą deguonimi. Kai tik atsirado naujosios plazminio pjovimo technologijos, įsitikinimas, kad plazma tinka tik plonų medžiagų pjaustymui, paseno. Labiau pažengusios degiklių, eksploatacinių medžiagų bei srovės šaltinių technologijos leido inžinieriams sukurti galingesnius įrenginius, sugebančius pjauti 44 mm ir storesnes medžiagas. Be to, įrenginių matmenys mažėjo, o jų tarnavimo laikas padidėjo.

Pasenusi nuomonė apie tai, kad plazma naudojama tik plonoms medžiagoms, verčia daugelį įmonių pjaustyti deguonimi, nepaisant to, kad pjaustymas plazma yra greitesnis ir kokybiškesnis. Šiandien, jei pjaustymui nenaudojama plazma, negali būti kalbos apie efektyvią ir ekonomišką veiklą.

Mitas Nr. 3:

Plazma naudojama tik plienui

Plazmos sugebėjimas pjauti nerūdijantį plieną ir aliuminį – tai vienas pagrindinių privalumų, lyginant su pjovimu deguonimi, kuris šių medžiagų efektyviai nepjausto. Plazma, taip pat yra efektyvesnė dirbant su dažytu, užterštu ir net surūdijusiu plienu. Ši savybė ją paverčia nepakeičiamu įrankiu sunkiojoje pramonėje, restauravimo bei remonto darbuose bei daugelyje kitų pramonės ir žemės ūkio sričių.

Mitas Nr. 4:

Plazma skirta tik pjovimui

Plazminio pjovimo sistema yra labai daugialypė. Plazma pjauna, pramuša skyles ir nuima briaunas bet kurioje elektrai laidžioje medžiagoje, nepriklausomai nuo jos matmenų bei rūšies. Nežymiai pakeitus degiklį, plazma gali keisti rankinio pjovimo rėžimą į automatinį ir atvirkščiai.