Stabdžių sistema yra vienas svarbiausių komponentų kiekviename automobilyje.  Stabdžių sistemos defektai  kelia pavojų eismo dalyviams. Gedimo pavyzdys – pernelyg „kietas” ar „minkštas” stabdžių pedalas, tai lemia sumažėjusį dinamometro efektyvumą. Dėl kokių priežasčių atsiranda toks gedimas ir kaip jį taisyti?

Kai vairuotojas nuspaudžia pedalą, siurblys stabdžių skystį pumpuoja per kietus ir lanksčius vamzdelius.  Tada skystis patenka į spaustukus, kurie stūmoklių pagalba spaudžia stabdžių trinkeles prie stabdžių disko.  Svarbus dėlionės elementas yra nedidelis įtaisas, sukuriantis papildomą slėgį, kuris yra skirtas didinti stabdymo jėgą.  Be jo, net minimalus stabdžio pedalo paspaudimas mums kainuotų daug daugiau pastangų. Galų gale kartais jis sukelia didelį pasipriešinimą. Kokia to priežastis?

• Viena iš priežasčių „sunkaus” stabdžių pedalo gali būti senas arba prastos kokybės stabdžių skystis. Nedaugelis atsimena, kad jis yra higroskopiškas, o tai reiškia, jog sugeria vandenį. Laikui bėgant  bei didėjant kilometrams, vandens  gali prisirinkti gana  daug, o tai mažina stabdymo efektyvumą. Vairuotojas gali tai jausti dėl labai „kieto”  stabdžių pedalo.  Vandens buvimas stabdžių skystyje susilpnina skysčio antikorozines savybes. Tai viena iš labiausiai paplitusių senesnių transporto priemonių stabdžių vamzdelių korozijos priežasčių, kuri gali būti labai pavojinga, nes toks vamzdelis gali trūkti. Dėl to stabdžių skystis turėtų būti keičiamas kas dvejus metus arba kas 60 000 km.,- aiškina Joanna Krężelok – TMD Friction Services direktorė Lenkijoje.

Kita priežastis yra vakuuminio siurblio gedimas. Tai yra įrenginys, esantis kiekviename dyzeliniame automobilyje, kuris įjungia šią stabdžių sistemą. Automobiliuose naudojami du tipai vakuuminių siurblių – stūmokliniai ir membraniniai. Vakuuminio siurblio gedimas gali pakenkti stabdžių sistemos efektyvumui. Šį gedimą dažniausiai sukelia pats siurblio susidėvėjimas arba variklio alyvos nuotėkis. Todėl verta pasirūpinti savalaikiu alyvos keitimu ir aukščiausios kokybės skysčių naudojimu. Kita „kieto” pedalo priežastis gali būti „prikepę” stūmokliai. Dažniausiai šis reiškinys atsiranda dėl to, kad stabdžių sistemos komponentai nebuvo tinkamai prižiūrimi. Taip pat galimas stūmoklių guminių apsaugų susidėvėjimas dėl susikaupusio vandens.

Išeksploatuotas stabdžių skystis gali sukelti kitą efektą t.y. ,,minkšto” stabdžių pedalo efektą. Ekstremaliais atvejais, pvz.: dėl sistemos perkaitimo, pedalas paprasčiausiai įsirems į dugną. Skystis, sugėręs daug vandens, turi žemesnę virimo temperatūrą, todėl ypač pavojingas dinamiškas važiavimas ir dažnas stabdžio naudojimas. Šiuo atveju, be skysčio keitimo, reikia pakeisti ir stabdžių vamzdelius bei patikrinti kitus šios sistemos elementus. Galimas mažas stabdžių skysčio kiekis dėl nutekėjimo. Tipiniai gedimai yra susiję su stabdžių siurblio nesandarumu arba nuotėkiais iš lanksčių ar kietų žarnelių. Ką dar verta atsiminti prieš remontą?

Svarbi paslauga keičiant bet kokius stabdžių sistemos elementus yra sistemos nuorinimas. Skystyje likęs oras mažina stabdymo efektyvumą, o tai gali būti „minkšto stabdžio” priežastimi. Nuorinant transporto priemonę su ABS sistema reikia pradėti nuo stabdžių siurblio ir griežtai laikytis šios procedūros instrukcijų. Reikia kartoti šią procedūrą tol, kol iš vožtuvo pradės tekėti homogeniškas, oro burbuliukų neturintis skystis.

• Labai svarbu naudoti transporto priemonės gamintojo rekomenduojamą stabdžių skystį, kadangi skysčiai yra skirtingų klasių ir tankių: DOT 3, 4 ir 5.1 gaminami glikolio pagrindu, DOT 5 –silikono pagrindu. Kuo aukštesnė DOT klasė, tuo aukštesnė sauso ir drėgno virimo temperatūra. Reikalingos specifikacijos skirtumai yra susiję su stabdžių sistemos konstrukcija. Aukštesnės DOT klasės leidžia naudoti ilgesnius techninės priežiūros intervalus. Skysčio kokybė yra labai svarbi, nes ji tiesiogiai reiškia sistemos efektyvumą ir ilgaamžiškumą, taip pat ir mūsų saugumą. Dėl šios priežasties „Textar” pasiūlyme yra stabdžių skysčiai kiekvienam šiuolaikiniam automobiliui, – sako Joanna Krężelok.