Kuomet kuro uždegimo sistemos išradėjas pasirinko dyzelį…

1886 metai: Robertas Boschas įsteigia tiksliosios mechanikos ir elektros įrangos dirbtuves

Tais pačiais metasi Carlas Benzas užpatentuoja savo Motorinę transporto priemonę nr. 1. Sukuriamas automobilis. Tačiau praeis dar daug laiko, kol automobiliuose atsiras kuro uždegimo sistema, pritaikyta kasdieniam naudojimui. Kai Robertas Boschas 1887 metais sumontuoja stacionariems varikliams skirtą magnetinį kuro uždegimo įrenginį, tuo pačiu jis pateikia bazinius principus, kuriais remiantis bus kuriamos automobiliams pritaikytos elektrinės kuro uždegimo sistemos. Dar po 12 metų „Bosch“ vyriausiajam inžinieriui Arnoldui Zähringeriui pavyksta magnetinę uždegimo sistemą pritaikyti didelių apsukų (1000 aps./min) varikliuose. Galiausiai 1902 metais sukurtas aukštos įtampos magnetinis uždegimo įtaisas atveria „Bosch“ kelius į automobilių pramonę.

R. Dieseliui reikia uždegimo sistemos

Maždaug tuo pat metu Rudolfas Dieselis taip pat ieško kuro uždegimo sistemos, tinkamos jo naujos konstrukcijos varikliui. Nenuostabu, kad jį ypač domina magnetinė uždegimo technologija. Robertas Boschas su dyzeliniu varikliu pirmą kartą susiduria 1893 metais. Kurti jam uždegimo sistemą jis pradeda ne iš karto, tačiau pažintis su naująja technologija nepraeina be pėdsakų.

Ekonomiškas variklis transporto priemonėms

Prasidedant trečiajam dešimtmečiui dyzeliniai varikliai gerokai patobulėja ir tampa labai perspektyvia alternatyva benzininiams varikliams. Nors dyzeliniams varikliams dar stinga galios, jie sunaudoja 30% mažiau kuro. Be to, šiems varikliams nereikia magnetinio uždegimo įrenginių. R.Boschas supranta, kad bene populiariausiam jo produktui iškilo grėsmė. Tuomet jis nusprendžia sukurti ir pradėti masiškai gaminti dyzelinio kuro įpurškimo sistemas bei jos priedus: reguliatorius, kuro purkštuvus, jų antgalius ir kaitinimo žvakes. Tai buvo teisingas žingsnis: jau 1934 metais bendrovė pagamina 100 tūkstančių dyzelinio kuro siurblių sunkvežimiams. O 1936 metais šis įrenginys pirmą kartą sumontuojamas keleiviniame automobilyje „Mercedes-Benz 260 D“.

Dyzeliniai varikliai pradedami naudoti masiškai

Šeštajame dešimtmetyje automobiliai nepaprastai išpopuliarėja, jie gaminami vis kompaktiškesni. „Bosch“ sukuria mažą kuro paskirstymo ir įpurškimo siurblį. Tačiau šis nedaug vietos automobilyje užimantis bendrovės išradimas deramai įvertinamas tik 1975 metais, pasirodžius dyzeliniam „Volkswagen Golf“ modeliui. Sukūrus elektroninę dyzelinio variklio valdymo sistemą (Electronic Diesel Control – EDC) dyzeliniai varikliai žengia į modernųjį amžių. Nuo šiol išmetamųjų dujų kiekį, variklio triukšmo lygį, galią ir kuro degimo efektyvumą reguliuoja elektronika.

Modernios aukšto slėgio sistemos

Kuro suspaudimo lygis auga. Dabar dyzeliniai degalai į degimo kamerą įpurškiami tiesiogiai, turbokompresoriai leidžia padidinti variklių efektyvumą, kita vertus, toliau mažėja kuro sąnaudos ir išmetamųjų dujų kiekis. 1997 metais sukuriama pirmoji „Common Rail“ sistema, o 1998 metais – pirmasis siurblys purkštuvas (angl. unit injector system – UIS arba pump/nozzle unit). Šiuo metu kurą be jokių nuostolių į degimo kamerą galima įpurkšti iki 2000 atmosferų slėgiu.

 Dyzeliniai varikliai laukia kitų inovacijų

Dyzeliniai varikliai dar mažiausiai du artimiausius dešimtmečius išliks viena ekonomiškiausių ir aplinką tausojančių technologijų, naudojamų transporto priemonėse. „Bosch“ atlieka kryptingus tyrimo darbus siekdama kurti naujas sistemas ir optimizuoti jau egzistuojančias: didinamas išmetamųjų dujų pakartotinės cirkuliacijos koeficientas, suspausto oro ir kuro įpurškimo slėgis. Kitaip tariant, „Bosch“ kuria dyzelinių variklių ateitį. Jų veiksmingumą, specialistų vertinimu, galima padidinti dar 30%, visų pirma mažinant išmetamųjų dujų kiekį ir kuro sąnaudas.

Robert Bosch atst., www.bosch.lt