Dažniausia prasto kondicionieriaus darbo priežastis yra nesandari oro cirkuliacijos sistema. Yra daug metodų aptikti oro nuotėkius. Žemiau pateikiama keletas metodų, turinčių savo privalumų ir trūkumų.

Vienas iš didesnių iššūkių aptarnaujant oro kondicionierius yra greitas ir tikslus oro nuotėkio tikslios vietos nustatymas. Yra penki pagrindiniai reikalavimai bandymais nustatyti nesandarumą automobilio oro kondicionieriuje. Pirmiausiai remiantis ES direktyvomis (2006/40/WE  ir 307/2008/WE). Direktyva apibrėžia maksimaliai leidžiamą nutekėjimą iš kondicionieriaus automobilių kondicionavimo sistemoje. Negalima pildyti labai nesandaraus kondicionieriaus. Nuotėkio vietas galima išsiaiškinti naudojant kontrastinį skystį ir UV lempas arba elektroninio nuotėkio detektorių. Abu tie metodai jau nepopuliarūs ES šalyse.

EUROPOS PARLAMEMTO IR TARYBOS DIREKTYVA /2006/40 /WE  

Nuo 2006 m gegužės 17 dienos dėl išmetamų dujų iš oro kondicionavimo sistemų naudojimo transporto priemonėse.

6 straipsnio 3 dalis:

„Paslaugų teikėjai siūlo aptarnavimą ir oro kondicionavimo sistemų remontą užsandarinus nuotėkį ir papildant kondicionierių.“

Tai reiškia, kad dirbtuvės negali dujomis R134a užpildyti tuščio, sugadinto oro kondicionieriaus, kol yra nenustatyta konkreti nesandarumo vieta.

Aptikimas naudojant putojančią priemonę

Paprasčiausias ir dažniausiai Lietuvos servisuose naudojamas metodas – putojanti priemonė, pavyzdžiui, vandenį su muilu arba specialią priemonę purškiant ant visų jungčių ir  pratekėjimo kanalų. Nesandariose vietose atsiranda puta. Šio metodo privalumas yra pigumas. Šio metodo trūkumas yra tas, kad neparodo mažų nuotėkių. Kitas trūkumas – panaudotų priemonių likučiai oro kondicionavimo sistemoje. Norint to išvengti medžiagas galima purkšti iš išorės, tačiau šis metodas yra efektyvus tik tada, kai bandymų metu putojančia priemone yra padengiamas visas šaldymo sistemos paviršius. Šis darbas reikalauja didelių pastangų, kadangi sunku pasiekti kai kurias garintuvo ir jo jungčių vietas, be to neįmanoma veiksmingai nustatyti nutekėjimo vietos.

Metodas naudojant UV lempą

Siekiant surasti nuotėkius naudojama UV lempa (ultravioletinė), kuri išryškina atskirus oro kondicionavimo sistemos elementus, juose panaudojus fluorescencines medžiagas. Nesandarios vietos šviečia ryškiai geltona arba ryškiai žalia šviesa. Pati patogiausia  yra  nedidelė ir elementais maitinama lempa. Reikia atkreipti dėmesį į lempos galingumą. Kuo intensyvesnis apšvietimas, tuo stipresnis fluorescencijos poveikis. Dirbant su UV lempa, reikia užsidėti apsauginius akinius, kurie apsaugos nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Kontrastinės medžiagos įvedamos specialiu aplikatoriumi (įpurškikliu)  arba prietaisu, skirtu kondicionieriaus aptarnavimui. Patiems įvedant kontrastinę medžiagą reikia nepadauginti kiekio, nes perteklius neigiamai veikia oro kondicionavimo kompresorių. Kontrastinė medžiaga padaryta alyvos pagrindu ir nusėdusi oro kondicionavimo grandinėse neleidžia pastebėti mažiausių nesandarumų.

Elektroninis nuotėkio aptikimas

Aptikti nuotėkius gali būti naudojamas prietaisas, aptinkantis padidėjusią  šaldymo medžiagos  koncentraciją, vadinamas nuotėkio detektoriumi. Prie tariamos nuotėkio vietos prietaiso zondu reikia prisiartinti per atstumą ne daugiau nei 5mm. Prietaisas analizuoja įsiurbtų dujų sudėtį ir naudojant LED šviesą arba garsinį signalą suteikia informacijos apie aušalo koncentracijos intensyvumą. Prietaisai yra skirti aušalui R134a, kaip ir naujam R1234yf. Elektroniniai nuotėkio nustatymo prietaisai tapo populiarūs, kadangi leidžia labai greitai patikrinti sistemą, o taip pat yra pakankamai tikslūs. Detektoriai leidžia lokalizuoti nedidelius nesandarumus 7g/per metus, nors rinkoje yra ir pažangesni prietaisai, kurie gali aptikti nuotėkius 3 g/per metus. Atsižvelgiant į tai, kad R134a yra sunkesnis už orą, turime atkreipti ypatingą dėmesį į bandomųjų elementų apačią. Šio tipo matavimo priemonių  privalumas yra greitas panaudojimas ir lengvas aptarnavimas, o matavimo priemonių  trūkumas – mažas veikimo patikimumas. Kai kurie prietaisai aptinka pašalines dujas, susidariusias dėka plastiko, benzino arba dyzelino garų variklio skyriuje. Tuo atveju matavimo priemonė iššaukia neteisingą pavojaus signalą.

Nuotėkio aptikimas slėgio pagalba

Uždarų sistemų sandarumas gali būti patikrintas išmatuojant slėgio kritimą grandinėse. Sistemą galima paveikti padidinus slėgį ir sudarius vakuumą. Pirmas būdas skirtas greitam ir efektyviam didelių nesandarumų nustatymui. Tuščias sistemas per vožtuvus reikia prijungti prie rezervuaro su azotu. Ištuštintas kondicionierius užpildomas azotu. Reikia neviršyti transporto priemonės gamintojo  leidžiamo slėgio  duotose kondicionieriaus sistemose (max.12 bar).  Tada ilgą laiką (5-10 min)  stebėti ar slėgis yra stabilus. Nuotėkis atpažįstamas išgirdus šnypštimą. Kad taip neatsitiktų, patartina vizualizuoti nuotėkio priemones, skirtas aptikti sandarumą pvz.: UV dažikliais, vandeniu su  muilu arba ultragarso testeriu. Naudojant 10-15 barų slėgį žemo slėgio grandinėse atskleidžiamas kondicionieriaus nesandarumas. Šio metodo yra priimtini investiciniai kaštai.

Nuotėkio aptikimas azoto pagalba gali būti atliekamas naudojant kondicionieriaus  skalavimo įrenginį (kai kurios degalinės  turi automatinį nuotėkio aptikimo azoto pagalba įrangą).  Nusiurbiant aušalą galima greit nustatyti, ar sistema yra sandari. Nuotėkio bandymo patikimumas pasiekiamas tik tada, kai  aušalo „evakuacija“ truko 30 min., o bandymai atliekami papildomas 10 min. Šis laiko tarpas reikalingas, kad rezultatų nefalsifikuotų emisijos faktorius, kompresorių alyva, likusi sistemoje.

Bandymo procedūra azotu yra suderinta ES direktyvos 307/2008, leidžiančios šaldymo skysčio nuotėkį transporto priemonėse iš kondicionierių. Nuotėkio tikrinimas su azotu turi trūkumą, kadangi jis atliekamas tik esant dideliam nesandarumui.  Be to, šiuo metodu gana sudėtinga patikrinti garintuvo sandarumą.

Aptikimas bandomosiomis dujomis

Nuotėkio aptikimui oro kondicionavimo įrenginiuose gali būti naudojamos bandomosios dujos, susidedančios iš  95% azoto ir 5% vandenilio. Šios dujos (žymimos 95/5) yra nedegios, netoksiškos, neiššaukia korozijos ir nėra kenksmingos aplinkai. Vandenilio molekulės yra mažiausios natūralios dalelės ir pačios pasišalina per mažiausius nesandarumus. Naudojant vandenilio detektorių, kuris reaguoja išimtinai į vandenilį, galima surasti menkiausius nesandarumus. Todėl tas nuotėkio aptikimas yra ypač patikimas, tuo labiau, kad detektorius turi mažą  „kryžminį jautrumą“ (jautrumas  apibrėžiantis kitų dujų įtaką matavimo rezultatams). Lengva daryti garintuvo bandymus, nes vandenilio dalelės per ventiliacijos angas patenka į transporto priemonės vidų. Vandenilis, skirtingai negu  R134a yra lengvesnis už orą ir kondicionavimo sistema gali būti iš anksto lengvai patikrinta. Dujos yra purškiamos iki tuščios arba dalinai užpildytos oro kondicionavimo sistemos (slėgis 5 bar), tuomet mechanikas judina detektorių išilgai takų ir oro kondicionieriaus komponentų. Apie nustatytą nuotėkį įrenginys praneša garso ir šviesos signalais. Šio bandymo trūkumas yra tai, jog reikia turėti papildomą dujų balioną, slėgio reduktorių ir vežimėlį. Bandymo kaina gana aukšta, nes reikia viso rinkinio su detektoriumi.

Rinkoje yra prieinamas dujų nuotėkio detektorius FLG800 (Robinair) ir detektorius Loktrace (Vulkan Lokring). Abu prietaisai gali aptikti tokius mažus nuotėkius kaip 0,3 g/m, o taip pat tinka oro kondicionieriams užpildytiems R1234yf. Norint surasti garintuvo nesandrumą, užtenka laikyti detektoriaus zondą ties išėjimo anga.