Amortizatoriai ir spyruoklės didžiąja dalimi užtikrina komfortą ir saugumą, taip pat daro įtaką transporto priemonės vairavimui ir daugumos sistemų (tokių kaip ABS, ESP, traukos kontrolės) veikimui.

Būtent amortizatoriai ir pakabos spyruoklės užtikrina tinkamą padangų sukibimą, t. y. nuolatinį jų sąlytį su kelio paviršiumi, kartu slopina vibraciją, kad jokie nelygumai neveiktų kėbulo. Paprastai kalbant, pakabos spyruoklės įrengtos tarp neamortizuojamos masės (ratų, stabdžių, pakabos elementų) ir amortizuojamos masės (kėbulo), taip užtikrinant sklandų minėtos amortizuojamos masės judėjimą be vibracijos ir trūkčiojimų. Su spyruokle „bendradarbiaujantis“ amortizatorius turi nuslopinti spyruoklės darbą, kad būtų išvengta kėbulo siūbavimo ir per didelių jo pasvirimų (pavyzdžiui, greitėjant arba stabdant).

Šių dviejų elementų, iš pirmo žvilgsnio neatrodančių sudėtingai, veikimas yra glaudžiai tarpusavyje susijęs ir priklauso nuo individualių jų darbinių savybių. Populiariuose automobilių modeliuose gamintojai siekia kompromiso tarp prognozuojamo ir tikslaus vairavimo būdo bei važiavimo patogumo. Žinoma, viskas priklauso nuo automobilio tipo ir paskirties. Vienaip pakaba dirba mažame miesto automobilyje, kitaip – limuzine ir visiškai kitaip – autobuse arba sportiniame automobilyje. Būtent todėl amortizatoriai yra skirtingų konstrukcijų ir tvirtinimo būdų, naudojamos įvairios slopinančios terpės.

Amortizatorių tipai

Dviejų vamzdžių (alyvos, alyvos-dujų)

Amortizatoriuose alyvos stūmoklis, kuris slopina važiavimo metu susidarančias jėgas, stumia alyvą per du vožtuvus – vieną stūmoklyje ir vieną korpuse. Stūmoklis yra vidiniame vamzdyje, o alyvos perteklius išstumiamas į išorinį vamzdį. Išoriniame vamzdyje virš alyvos sluoksnio yra oras, kuris, maišydamasis su banguojančia alyva, gali sukelti jos putojimą. Dviejų vamzdžių dujiniuose amortizatoriuose vietoje oro išorinis vamzdis yra pripildytas nedidelio slėgio (4–8 bar) azoto. Šio tipo amortizatoriai užtikrina geresnį automobilio sukibimą su keliu, nes greičiau reaguoja į važiuojamosios dalies nelygumus, be to, suteikia daugiau patogumo. Tačiau jie yra brangesni už alyvos. Dviejų vamzdžių amortizatorių trūkumai yra greitesnis susidėvėjimas ir blogesnės vibracijos slopinimo savybės, kurias lemia alyvos putojimas, taip pat tai, kad jie turi veikti tik vertikalioje padėtyje.

Vieno vamzdžio (dujiniai – aukšto slėgio)

Dviejų vamzdžių amortizatorių trūkumus stengėsi pašalinti Christan Bourcier de Carbon, kuris 1953 metais patentavo vieno vamzdžio amortizatorių, dar vadinamą aukšto slėgio, alyvos-dujų arba dujiniu. Šiame amortizatoriuje nėra išorinio vamzdžio, todėl alyva atvėsta greičiau. Be to, alyva nuo dujų yra atskirta judančiu stūmokliu, todėl ji neputoja. Šis gudrus žingsnis taip pat suteikė galimybę dujų slėgį padidinti iki 20-30 MPa, todėl amortizatorius pasižymi geru vibracijų slopinimu, greitu reagavimu, tyliu darbu ir mažu svoriu. Trumpai tariant, jo savybės dar geresnės nei dviejų vamzdžių dujinio amortizatoriaus.

Amortizatoriai, turintys nuolatinio elektroninio slopinimo reguliavimo funkciją (CDC, ARS, ASC)

Sistemoje įrengta daugybė jutiklių, kurie matuoja vertikalų priekinės ir galinės ašių judėjimą, stabdymo jėgą, bendrą transporto priemonės apkrovą ir jos poveikį atskiriems pakabos elementams

greitėjant ir stabdant bei įveikiant posūkius. Elektroninis amortizatorių valdymo blokas, naudodamas greičio, pagreičio ir ratų padėties jutiklius, realiu laiku nustato kelio sąlygas. Tada sistema per kelias milisekundes apskaičiuoja optimalią kiekvieno rato amortizatoriaus slopinimo jėgą.

Pneumatiniai amortizatoriai

Dažniausiai sutinkami universalo, SUV ir bekelės tipo keleiviniuose automobiliuose pneumatiniai amortizatoriai suteikia galimybę nuolat kontroliuoti pakabos aukštį. Jeigu automobilis yra pakrautas, galiniai amortizatoriai nustatomi taip, kad visas kėbulas vėl būtų vienodame aukštyje. Pakabos aukštis taip pat gali būti reguliuojamas atsižvelgiant į kelio sąlygas – važiuojant per nelygumus galima pakelti visą automobilį arba nuleisti jį važiuojant greitkeliu. Jie padidina vairavimo saugumą, nes automobilio vairavimas yra tinkamai kontroliuojamas, pavyzdžiui, esant maksimaliai apkrovai. Išplėtotos pneumatinės pakabos sistemos yra, pavyzdžiui, prisitaikančios pakabos, kurios nuolat pritaiko savo standumą ir aukštį prie vairavimo būdo ir kelio sąlygų. Pneumatiniuose amortizatoriuose yra įrengtas išorinis elektroniniu būdu valdomas vožtuvas, o tradicinės spyruoklės buvo pakeistos oro pagalvėmis.

„Nivomat“ tipo hidrauliniai amortizatoriai

Tai amortizatoriai, kurie dažniausiai montuojami galinėje transporto priemonių ašyje. Juose įrengti siurbliu valdomi hidrauliniai cilindrai ir valdymo modulis, kuris gauna informaciją iš apkrovos jutiklių, sumontuotų automobilio gale, skirtų automobilio apkrovos lygiui automatiškai nustatyti. Tai – populiarios pakabos, kurias galima rasti senesniuose „Mercedes-Benz“ (W124), „Ford“ („Mondeo“, „Galaxy“), „Volvo“ (V70) ir „Opel“ („Vectra“) modeliuose. Amortizatoriai gali būti atskiri elementai arba „McPherson“ tipo kolonos (t. y. vibracijų slopinimo, amortizavimo ir rato vairavimo sistemos kartu).

Spyruoklės

Anksčiau minėtos pakabos spyruoklės – tai dalys, pagamintos iš atitinkamai susukto strypo. Susukimas atliekamas šaltuoju arba karštuoju būdu. Spyruoklės yra apsaugomos nuo korozijos ir nudažomos. Priklausomai nuo spyruoklės tipo ir paskirties, gali skirtis strypo skerspjūvio skersmuo (nuolatinis arba kintamas), spyruoklės aukštis, vijų skaičius ir lenkimo laipsnis. Galai tiesūs, siaurėjantys vienoje arba abiejose pusėse. Gamybos technologijos suteikia galimybę naudoti jas įvairiose pakabose:

• standartinėse lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių pakabose;
• sustiprintose pakabose, skirtose sunkesniems kroviniams gabenti;
• sportinėse pakabose (perdarytos arba profesionalios sportinės pakabos);
• bekelės pakabose;
• tipinėse bekelės pakabose, skirtose automobiliams su iškeltu į didelį aukštį, palyginti su gamykliniu, kėbulu.

Pakabos elementų tikrinimas

Visi žino, kad prasta pakabos elementų būklė kelia rimtą pavojų eismo saugumui. Važinėjimas su pažeistais ar sugedusiais amortizatoriais, spyruoklėmis taip pat paspartina padangų arba kitų pakabos ir vairo mechanizmo elementų susidėvėjimą, o tai gali lemti didelius materialinius nuostolius.

Tokius elementus, kaip pakabos spyruoklės arba amortizatoriai, visada reikia keisti visos ašies – vienos pusės pakeitimas tik sukuria taupymo iliuziją ir optimaliai nepagerina automobilio važiavimo.

Minėtų elementų keitimo pagrindu gali būti laikomi matomi mechaniniai pažeidimai, korozija, dideli nuotėkiai, bildesys ir triukšmas darbo metu. Tokie defektai lemia netinkamą (nenuspėjamą) automobilio vairavimą (svyravimai, nėrimas žemyn stabdant), taip pat stabdymo kelio pailgėjimą ir ratų sukibimo su kelio paviršiumi praradimą, o tai veikia kitų sistemų, pavyzdžiui, užtikrinančių važiavimo stabilumą, parametrus.