Liaudies išmintis byloja, kad per visą automobilio turėjimo laiką jo savininkas laimingas būna tik du kartus: kai mašiną įsigyja ir kai galų gale ją parduoda. Keleto metų atkarpa, skirianti šiuos įvykius, kaip taisyklė būna paženklinta gausybe rūpesčių ir išlaidų. Optimizuoti jas paprastai įmanoma paisant techninio aptarnavimo principų, investuojant į kokybiškas dalis ir – kas yra visų svarbiausia – patikint remonto darbus profesionaliam mechanikui. Tokiam, kuris atpažįsta jūsų „mažulės“ technines problemas dar embriono stadijoje, o tada greitai ir tiksliai jas pašalina.

1/13Galerija

Previous Next

Previous Next

Deja, tokių specialistų paieška ir „įsidrauginimas“ visais laikais buvo ne tik eilinių automobilininkų, bet servisų vadovų galvos skausmas. Reikalas tas, kad nuo sovietmečio mechanikus ruošdavo profesinės technikos mokyklos, o į jas su nedidelėmis išimtis mokytis keliaudavo jaunuoliai, stokojantys motyvacijos ar gebėjimų įveikti universitetinio išsilavinimo aukštumas. Tokią situaciją sukandus dantis buvo galima toleruoti, kol transporto priemonės buvo primityvios ir remontuojant jas pakakdavo turėti tiek įrankių, kiek reikia tvarkant flinstonomobilį. Tačiau mašinoms sudėtingėjant ir panašėjant į kompiuterius ant ratų, meistrų kvalifikacija tapo nepervertinamai svarbi. Nuo jų žinių ir įgūdžių priklauso ne tik tai, ar automobilis remonto metu nebus dar mažiau  tinkamu eksploatuoti, ar „meistrai“ nesugeneruos nuotolių jam vartus atvėrusioms dirbtuvėms, bet ir tai – ar jis nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Todėl kai „Inter Cars Lietuva“ strategai prieš dešimtmetį būsimųjų mechanikų kalvėms pasiūlė surengti profesinio meistriškumo varžybas ir patikrinti, kiek gerai savarankiškos veiklos etapui yra pasiruošę jų absolventai, justi skepsio poskonį buvo galima tik pirmo konkurso „Geriausias jaunasis automechanikas“ metu.

„Pasikeitė labai daug kas. Lietuvoje yra 30 mechanikus ruošiančių profesinių mokyklų ir dalis jų iš pradžių į kvietimą prisijungti, prie konkurso dalyviams ar įveikti panašius organizacinius iššūkius, vertino atsargiai. Tačiau jau po pirmojo susitikimo ir improvizuoto protmūšio serviso dirbtuvėse, visi suvokė renginio naudą. O vėliau aktyviai prisijungė ir automobilių dalių gamintojai. Būtent taip – spręsdami užduotis, maksimaliai artimas kasdieniam gyvenimui – mokomasi efektyviausiai, o gabiausių ir  kūrybingiausių jaunuolių lyderystė atsiskleidžia greičiausiai“, – pastebi „Inter Cars Lietuva“ mokumų skyriaus vadovas Andrius Žilėnas.

Sulig kiekvienais vėlesniais metais profesinio meistriškumo konkurso dalyvių ir atrankinių etapų skaičius augo. „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“ prasidėjo vasarį visose 30 mokymo įstaigų, kai maždaug 500 mokinių per fiksuotą laiką turėjo atsakyti iš šūsnį klausimų. Po du iš kiekvienos mokyklos pateko į antrojo etapo kovas, o į nacionalinį finalą, surengtą parodos „Ką pasėsi…2023“ metu – 12 iš 60 pačių stipriausių vaikinų. Didžiausią vertinimo balų skaičių čia surinkę gauna ne tik kelialapį į birželio mėnesį Vengrijoje vyksiantį tarptautinį „Young Car Mechanic“ superfinalą, bet ypač svarbų pripažinimą apie pasiruošimą iškart po mokslo įsilieti į darbus pačiuose geriausiuose servisuose bei tikėtis atlygio, apie kokį kiti meistro karjerą pradedantys naujokai gali tik pasvajoti. Tai galima palyginti su NBA naujokų birža, kur pirmojo šaukimo sulaukęs atletas gali tikėtis jau debiutiniame sezone uždirbti daugiau nei 7 mln. dolerių.

Žinoma, prieš tai reikia įrodyti, kad esi to vertas. Šįkart konkurso „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“ užduotis parengė vieni solidžiausių automobilių verslo praktikų. „Bosch“ paprašė padirbėti su kondicionavimo sistema: teisingai identifikuoti jos gedimą bei patikrinti sistemos našumą/efektyvumą. „Shell“ pateiktas galvosūkis – eksploatacinių skysčių įtaka varikliui. Mokiniams teko įrodyti ar geba teisingai nustatyti įvairių komponentų pažeidimus, ar žino prevencines priemones padedančias išvengti šių gedimų. „Elring“ atstovai paprašė pakeisti alkūnino veleno galinį riebokšlį. „Contitech“ užduotis – teisingai pakeisti paskirstymo diržą pavyzdiniam „Volkswagen“ 1.6/2.0 16V TDI varikliui. „Meyle“ stende teko padirbėti su automatinės transmisijos diagnostika ir remontu: identifikuoti kodėl „S211 Mercedes-Benz“ automobilio pavarų dėžė veikia avariniu režimu. Konkurso partneriai iš „Schaeffler“ vertino, kaip studentai susidoroja su DMF smagračio ir sankabos keitimo iššūkiu. Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademijos atstovai tikrino studentų įgūdžius naudojant įvairius matavimo įrankius, vertinant variklio dalių būklę. ZF stende laukė akistata su sunkvežimio pneumatine sistema –pagal pateiktas schemas ir informaciją per 45 minutes reikėjo teisingai surinkti ir sujungti komercinės transporto priemonės  pneumatinės sistemos komponentus. „Febi“ atstovai paprašė atlikti stabdžių sistemos apžiūrą, išmatuoti komponentų parametrus, patikrinti stabdžių skysčio kokybę ir lygį. „Mann Filter“ vertino, kaip jaunimas orientuojasi filtravimo sistemose, o „Varta“ – automobilio energetikos ūkyje: atlikti įkrovimo sistemos ir akumuliatorių diagnostika bei pakeisti bateriją.

Maksimalus kiekvienos užduoties įvertinimo balas – 50, todėl įveikus visą 12 rungčių maratoną teoriškai buvo galima surinkti 600 taškų. Geriausią rezultatą pasiekusio Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos auklėtinio Andrej Juckevič sąskaitoje 552 taškai. Turint galvoje, kad su kai kuriose užduotyse naudota įranga konkurso finalininkai susidūrė pirmą kartą, toks rezultatas laikytinas pasiutusiai geru.

Kalbėdamas apie tai, koks jaunimas šiais laikai atkeliauja į profesines mokyklas, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos pedagogas Vitalij Kabelis (beje, 2020-aisiais Vitalij pats yra nugalėjęs Europos profesinių gebėjimų savaitės metu surengtame konkurse ir pelnęs „Geriausio profesinio mokymo mokytojo“ titulą) patikino, kad nemažą dalį mokinių sudaro jau įgiję aukštąjį išsilavinimą žmonės.

„Sakyčiau, kad nemažai jaunuolių pasiduoda artimos aplinkos spaudimui ir baigę vidurines mokyklas kimba į universitetines studijas dėl prestižo ar tiesiog neįsiklausę savo į vidinį balsą, numoję ranka į tai, prie ko traukė juos pačius. Todėl neišvengiamai po kurio laiko paaiškėja, kad teisė, muzika, dailė ar „ofisinis“ darbas, nėra svajonių užsiėmimas. Jei tokie žmonės mėgsta techniką – atkeliavę pas mus iš tiesų tampa puikiais mechanikais. Kita vertus, kiekvieną rudenį per stojamuosius egzaminus ir su pirmąja abiturientų banga atkeliauja daug gabių bei motyvuotų jaunuolių. Žinoma, ne visi galų gale tampa tikrai gerais specialistais, sugebančiai prisitaikyti ir įveikti sparčiai kintančių technologijų nulemtus iššūkius“, – tvirtina Vitalij Kabelis.

„Inter Cars Lietuva“ marketingo vadovas Jaroslav Lozovskij savo ruožtu pasidžiaugė, kad prieš bemaž 11 metų buvo vieni pirmųjų atkreipę dėmesį į augantį naujos kartos mechanikų poreikį ir pasiūlę socialinį projektą, padedantį spręsti kvalifikacijos problemas.

„Mums pavyko sujungti verslą ir švietimą bendram tikslui – populiarinti automechaniko profesiją, pakelti specialistų paruošimą į dar aukštesnį lygį bei atrasti ir įvertinti talentingiausius mokinius. Pasiūlyta forma pasirodė patraukli ne tik Lietuvos profesinėms mokykloms, bet puikiai prigijo ir kitose Europos šalyse. Neatsitiktinai šiųmetinis „Young Car Mechanic“ vyksta 12-oje šalių, kuriuose veikia „Inter Cars“ grupė, ir yra vertinamas, kaip vienas geriausių tokio pobūdžio tarptautinių renginių“, – konstatuoja J. Lozovskij.

Konkurso rezultatai: