Nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga nori valstybėms narėms nustatyti naują „rinkliavą“ – šįkart už neperdirbtą plastiką. Tiksliau 0,8 Eur už kg. Proporcingai daugiausiai mokės šalys, kurios turi perdirbimo problemų. Tačiau problema įmonėms iškils tada, kai Lietuvos vyriausybė pradės šiuos pinigus susigrąžinti taikydama naują mokestį.

Reguliavimo skirtumų ES pasekmės.

Neseniai Europos Taryba priėmė 1,8 trilijono vertės finansinį paketą (t.y. Next Generation EU). Kad jį finansuoti, ateinančiais metais Europos Sąjunga sieks įvesti naujus mokesčius, o tarp jų rinkliavas už neperdirbtas plastikines pakuotes.

Nors teoriškai tai nėra mokestis, nes „rinkliavą“ moka valstybės, o ne fiziniai asmenys ar įmonės, todėl akivaizdu, kad kai kurios ES valstybės narės tikriausiai bandys susigrąžinti šios „rinkliavos“ išlaidas, dėl ko gali atsirasti galimų reguliavimo skirtumų tarp ES narių.

-Kai kurie džiaugiasi, kiti skundžiasi nurodydami šio reglamento trūkumus. Pažymėtina, kad jei išlaidos bus perkeltos plastikinių pakuočių gamintojams, o automobilių pramonėje yra daug plastikinių produktų, tai galiausiai vartotojas už tai sumokės. Tokiu atveju sumažės eksporto bendrovių konkurencinis pranašumas – jų išlaidos bus didesnės, todėl jų siūlomi produktai bus mažiau konkurencingi nei bendrovių iš šalių, kurios nesieks susigrąžinti rinkoje sumokėtos rinkliavos – sako Alfredas Franke, MotoFocus grupės ekspertas.

Siekiant tikslo neprarask tai, kas vertinga Kova su neperdirbtų atliekų susidarymu yra teisinga.

Tačiau trumpas laikas, per kurį nuostatos turi įsigalioti, nepadeda. Tai neleis valstybėms narėms pagerinti perdirbimo padėties ar įvesti galimą sąmoningą nuostatų įvedimą, siekiant „kompensuoti“ joms rinkliavą.